Aktualijos | 4 MIN.
Antradienį Seime po svarstymo pritarta Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektui, kuriuo sprendžiamas klausimas dėl 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymo atsiskaitant grynaisiais pinigais – prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą siūloma apvalinti.
„Už“ įstatymo projektą svarstymo stadijoje balsavo 61, susilaikė 29, „prieš“ 16 parlamentarų.
„Už“ projektą pasisakęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas aiškino, kad pritarus siūlymui, būtų atsikratyta mažai vertės turinčių centų monetų.
„Priėmus apvalinimo įstatymo projektą, atsikratytume mažai vertės turinčių, bet daug išteklių reikalaujančių 1 ir 2
euro centų monetų. Mūsų kasdienybė neryškiai palengvėtų, nebereikėtų krapštyti iš piniginių ar kišenių centų, kuriuos dažnai pametame“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo A. Bagdonas.
Tuo metu įstatymo projektui nepritaręs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis ragino palaukti vieningo Europos Sąjungos sprendimo dėl centų apvalinimo.
„Siūlyčiau nepalaikyti šio projekto kol nėra vieningo sprendimo ES. Jeigu Lenkija, Latvija šio sprendimo neturi, tai kam Lietuvai jis reikalingas? Vis tiek važinėjatės, 1, 2 centų nominalą turėsite ir neturėsite kur pasidėti“, – teigė R. Žemaitaitis.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad fiziniam ir juridiniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.
Liepos mėnesį siekiant įgyvendinti šiuos pokyčius buvo pateiktas Euro įvedimo įstatymo papildymo projektas, tačiau Seimo Teisės departamentas rekomendavo teikti atskirą įstatymą.
Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Teigiama, kad apvalinimas nebūtų taikomas: atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; elektroninės prekyvietės paslaugoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, įskaitant dienpinigius ir išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais).
Taip pat apvalinimo nenumatoma taikyti mokesčiams, su mokesčiais susijusios sumoms, rinkliavoms, baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms, kurios skiriamos arba nustatomos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais; valiutos keitimui; grynųjų pinigų perlaidoms; grynųjų pinigų įmokėjimui į mokėjimo sąskaitą ir grynųjų pinigų išėmimui iš mokėjimo sąskaitos; kai bendra mokėtina suma už vienu metu grąžinamas prekes, įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) yra mažesnė nei 5 euro centai, išskyrus numatytus atvejus.
Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.
Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.
Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.
etaplius TV
0
