Seime priimtas 2025 m. valstybės biudžeto projektas (dar papildyta)

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Už“ 2025-2027 metų šalies išlaidų ir pajamų planą balsavo 114, „prieš“ – 1, susilaikė 16 parlamentarų. Vienintelis prieš balsavo „valstietis“ Valius Ąžuolas. Balsavimo metu susilaikė 8 liberalai – Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Jevgenijus Šuklinas, Edita Rudelienė, 7 „valstiečiai“ – Rita Tamašunienė, Dainius Gaižauskas, Jaroslavas Narkevičius, Česlovas Olševskis, Bronis Ropė, Eimantas Kirkutis, Ligita Girskienė ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica,

Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Vyriausybė trečiadienį apsvarsčiusi parlamentarų siūlymus nutarė palaikyti du, kurių bendra vertė 700 tūkst. Finansų ministras Rimantas Šadžius posėdžio metu teigė, kad kitiems pasiūlymams nebuvo galima pritarti, nes beveik pasiekta 3 proc. deficito riba.

Ministrų kabineto posėdžio metu pritarta premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai 2025 m. numatomus skirti asignavimus 250 tūkst. eurų., kurie būtų panaudoti švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 35 metams.

Taip pat pritarta parlamentaro Raimondo Šukio pasiūlymui padidinti Teisingumo ministerijai numatomus asignavimus 454 tūkst. eurų kitiems metams, tuo metu 2026 m. asignavimai didėtų 590 tūkst. eurų, o 2027 m. – 726 tūkst. eurų. Šios lėšos bus skirtos Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, vykdančių sveikatos priežiūros ir sveikatinimo veiklą, atlyginimams didinti.

Seimas tai pat pritarė šiems pasiūlymams bendru sutarimu.

Taip pat Seimas pritarė S. Skvernelio siūlymui didinti Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimams 2025 m. papildomai numatyti 300 tūkst. eurų. Už šį siūlymą balsavo 108 Seimo nariai.

Iš viso, dėl beveik pasiektos 3 proc. deficito ribos, buvo atmesta parlamentarų pasiūlymų biudžetui už beveik 2 mlrd. eurų.

Konservatoriai palaikė biudžetą: pokyčiai nuo mūsų projekto – mikroskopiniai

Dar prieš balsavimą, buvusi premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė tikino, kad jos frakcija palaiko biudžetą. Anot jos, nors Vyriausybė atliko pakeitimus, jie tik simboliniai.

„Šalies biudžete Vyriausybė padarė tam tikrų korekcijų, bet jos nedidelės, nors kai kurios keliančios antakį. Bet matysime, kaip metų eigoje tai atrodys, nes deficito rėžis išliko tas pats, tai 3 proc. nuo BVP, kurie nustatyti Mastrichto kriterijuose. Korekcijos simbolinės, kai kur būtų galima dėl smulkmenų kabinėtis. Bet biudžeto projektą palaikysime, nes tai mūsų projektas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Tai, kad konservatoriai palaiko šį biudžetą patvirtino ir buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Kadangi pokyčiai biudžete nuo mūsų pateikto biudžeto yra mikroskopiniai, tai manau, kad TS-LKD palaikys biudžetą. Jame atliepti esminiai prioritetai, tai buvo ir žmonių pajamų didinimas, investicijų skatinimas ir gynybos finansavimas“, – tvirtino G. Skaistė.

Valstiečiai ir žalieji kritikavo biudžetą: valdantieji laužo pažadus

Tuo metu vienintelis prieš biudžetą balsavęs Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Valius Ąžuolas tvirtino, kad biudžetas beviltiškas ir turės būti peržiūrimas iš esmės.

„Iš tikrųjų biudžetas toks blogas, kad valdantieji nesiryžo kažką koreguoti. Turbūt beviltiška tai daryti. Tai dabar belieka patvirtinti tik situaciją, bet tada metų viduryje peržiūrėti iš esmės“, – posėdžio metu tvirtino V. Ąžuolas.

„Tai yra kelių būklė, pareigūnų atlyginimai, kas palikta pakraštyje“, – trūkumus vardino jis.

V. Ąžuolui paantrino ir balsavimo metu susilaikę frakcijos kolegos Bronis Ropė ir Eimantas Kirkutis. Anot jų, priimdami tokį biudžetą valdantieji parodo, kad nesilaiko rinkiminių pažadų ir taip išduoda savo rinkėjus.

„Šiek tiek keistokai atrodo, kada prasidėjus rinkimams į Seimą dauguma partijų akcentavo, kad esame pasiruošę, jog dirbs nuo pirmos dienos, suras finansavimą ir pradės klausimus spręsti, o konservatorių projektas tik į šiukšlinę tinka. Mes gyvensime pagal tą sistemą, kuria gyvename iki šiol, nors visuomenė tvirtino, kad nenori gyventi pagal tai“, – aiškino B. Ropė.

„Gerbiamieji, praėjusią savaitę patvirtinome Vyriausybės programą. Daug šnekėjome, kad Vyriausybės programoje daug pažadų ir reikės išteklių. Praėjo savaitė, nauja Vyriausybė, bet tvirtiname praeitos daugumos biudžetą. Tai reiškia, kad naujos valdžios programa bus vykdoma tik po metų“, – komentavo E. Kirkutis.

Tokie „valstiečių“ pasisakymai susilaukė socialdemokrato Algirdo Syso atsako. Anot jo, nepriėmus šio biudžeto, nebūtų lėšų finansuoti valstybės veiklai kitų metų pradžioje.

„Neturime kito pasirinkimo. Iki Kalėdų liko savaitė, iki naujų metų, dvi. Ir Lietuvai kažkaip reikės gyventi nuo sausio 1 d.“ – tvirtino A. Sysas.

„Kalbėti, kad tai idealus biudžetas nedrįstų ne vienas“, – pabrėžė jis.

Beveik pasiekta 3 proc. nuo BVP deficito riba

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

2025 m. valstybės biudžete didžiausią dalį numatoma skirti socialinei apsaugai – daugiau nei 6,721 mlrd. eurų, švietimui – beveik 3,416 mlrd. eurų, gynybai – beveik 2,617 mlrd. eurų, viešiesiems finansams – 1,804 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai atiteks daugiau nei 1,632 mlrd. eurų, žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir veterinarijai – daugiau kaip 1,255 mlrd. eurų, transportui ir ryšiams – 1,168 mlrd. eurų, viešajam saugumui – 838,5 mln. eurų, energetikai – beveik 790,5 mln. eurų, kultūrai ir visuomenės informavimui – daugiau kaip 471,9 mln. eurų.

2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 2 mlrd. eurų. Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 801 mln. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus arba 777 eurus „į rankas“.

Mokytojų algų didinimui numatyta skirti 394 mln. eurų, medikams – 230 mln. eurų. Tuo metu savivaldybių ugniagesių, prokurorų ir statutinių pareigūnų algų didinimui – 46,4 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 15,5 mln. eurų, o kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 51,5 mln. eurų.

Paramai pažeidžiamiausioms visuomenės dalims numatoma skirti 487 mln. eurų. Vaiko pinigai (juos gauna 515 tūkst. vaikų) 2025 m. turėtų siekti 122,5 euro (26,25 euro daugiau, negu pernai). Projektuojama, kad vienišo žmogaus išmoka kitąmet sieks 42,29 euro, 4 eurais daugiau nei 2024 m.

616 mln. eurų bus skirta senatvės pensijoms didinti ir tai palies 637 tūkst. asmenų. 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.

Investicijos Lietuvos ateičiai sudarys 3,6 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų bus skirta žaliajai transformacijai, 263 mln. eurų – švietimo inovacijoms, 206 mln. eurų mokslui, verslui ir inovacijoms, o 147 mln. eurų skaitmeninei pertvarkai.

Iš viso kitąmet Lietuvos keliams, bus skirta 804 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai – 583,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui – 59,1 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021-2027 m. ES fondo lėšų) – dar 161,2 mln. eurų. Be to, patobulintas biudžetas buvo papildytas nuostata, pagal kurią Finansų ministerijai būtų suteikiama teisė skolintis valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti.

Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų – tai sudaro 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatą siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo bei į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas, tobulinant biudžetą valstybės skolinimosi limitas buvo padidintas 800 mln. eurų.