Seime prasidėjo biudžeto projekto svarstymas

Seimas plenariniame posėdyje ketvirtadienį pradėjo svarstyti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

Svarstyme išklausytos Seimo komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių diskusijos. Antrasis projekto svarstymas numatytas gruodžio 6 d. Jo metu Vyriausybė turės pateikti pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis svarstant projektą teigė, kad biudžeto projektas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus.

„Pokyčius pajus ne tik mažiausiai uždirbantieji, bet ir gaunantys vidutines pajamas. Pagaliau nebeliks konkurencijos tarp „Sodros“ ir pensijų kaupimo sistemos, bus paskatų kaupti pensijoms. Lietuvoje bus stabili mokesčių sistema, darbo mokesčiai palaipsniui mažės. (...) Bus pritraukta naujų investicijų, sukurta daugiau darbo vietų“, - vardijo premjeras.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Stasys Jakeliūnas per svarstymą pabrėžė, kad biudžeto projektą Europos Komisija įvertino gerai, jis atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Jis sakė, kad noras stabdyti biudžeto priėmimą kelia chaosą.

„Taip, biudžetas yra įtemptas, galbūt jis kažkam nepatinka. Tačiau vertinti jį kaip visiškai peržengiantį fiskalinės atsakomybės ribas yra nesuprantama ir neatsakinga. Nekelkime chaoso, diskutuokime, teikime pasiūlymus, jeigu reikia, ir priimkime sprendimus. Balsuokime prieš, bet nekelkime chaoso valstybėje“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

Kai kurių komitetų ir frakcijų atstovai pažėrė daug kritikos biudžeto projektui, įžvelgdami dėmesio trūkumą jiems rūpimoms sritims, pavyzdžiui, dėl per menko atlyginimų didinimo viešojo sektoriaus darbuotojams, diplomatams, regionų politikos.

Socialdemokratų partijos frakcijos atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad socialdemokratai negali palaikyti šio projekto.

„Tikrai nepakanka, kad jie (biudžetinių įstaigų darbuotojai - ELTA) pajus 20-30 eurų atlyginimų padidėjimą po jų perskaičiavimo dėl mokesčių reformos. Tikrai mūsų frakcija projekto nepalaikys“, - sakė ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Jurgis Razma.

Tuo metu frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sakė, kad biudžeto projektas sudarytas „labai liberaliai“.

„Kitų metų biudžetas yra tragiškas. Su tuo visus ir sveikinu. Kviečiu nepalaikyti šio biudžeto, kviečiu visus balsuoti už moratoriumą“, - posėdyje sakė G. Landsbergis.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius sakė, kad kai kuriems ministrams „reikia bizūno“. Pavyzdžiui, kad neįsisavinamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, jos panaudojamos neefektyviai.

„Tam tikri ministrai turi atsiskaityti, kad nesugeba racionaliai suplanuoti ir racionaliai panaudoti lėšų. O kalbant apie kitų metų biudžetą, reikia pasakyti, kad planas labai įtemptas. Turime sugalvoti, kokiomis priemonėmis kompensuosime išlaidas, kurias lems mokesčių reforma. Su subalansavimu šiek tiek yra problemos, tad ir skolinimasis kiek padidėjęs kitiems metams, dėl to tikrai dar liesis kritika“, - kalbėjo A. Butkevičius, nuo Socialdemokratų darbo frakcijos siūlydamas palaikyti projektą su sąlyga, kad ministrai atsiskaitytų už atliktus darbus.

ELTA primena, kad beveik visi komitetai po svarstymų yra iš esmės pritarę 2019 metų biudžeto projektui. Seimo nariai pateikė apie 100 pasiūlymų dėl kitų metų šalies biudžeto. Bendra jų ir Seimo komitetų pateiktų asignavimų suma siekia apie 600 milijonus eurų.

Audito komitetas projektui nepritarė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad planuojamas 2019 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimo ribos. Komiteto pozicija, naujoji mokesčių reforma, įsigaliosianti nuo 2019 m. sausio 1 d., sumažins ateinančių metų biudžeto pajamas, tačiau Vyriausybė esą nenumatė jokių įtikinamų kovos su šešėliu ir geresnio mokesčių administravimo priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti.

Žmogaus teisių komitetas atmetė projektą, nes, anot jo išvadų, Seimui atskaitingoms institucijoms, ginančioms žmogaus teises, neatitinka realių įstaigų asignavimų poreikio, todėl šios įstaigos negali efektyviai ir pilna apimtimi vykdyti įstatymais priskirtų funkcijų ir įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

G. Landsbergis ir frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas trečiadienį pranešė, kad teikia rezoliuciją Seimui dėl 2019 m. savivaldybių ir valstybės biudžeto bei, jų teigimu, kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje.

Parlamentarai siūlo Seimo vadovybei ir Vyriausybei stabdyti 2019 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektų svarstymą Seime tol, kol Vyriausybė ir atitinkami Seimo komitetai nepateiks Seimui rezoliucijoje įvardintos statistinės informacijos, artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų tendencijų ir atitinkamų teisės aktų projektų.

Vyriausybės patvirtintame kitų metų biudžeto projekte numatoma, jog valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos - 11 mlrd. 682 mln. eurų. 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.

„Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos - 4 mlrd. 43 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.

2019 m. socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui - 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai - 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai - 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai - 1 mlrd. 026 mln. eurų.

Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys.

Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.

Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, - 2 mlrd. 917 mln. eurų.

ELTA