Seime - pasiūlymas neleisti išvengti grotų padarius sunkų nusikaltimą, kriminologai idėją kritikuoja

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas siūlo neleisti grotų išvengti asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Kriminologas Gintautas Sakalauskas sako, kad tai būtų žingsnis atgal link sovietmečio tradicijų - jis pabrėžia, kad Lietuvoje kalinių yra labai daug, ir tai nedidina visuomenės saugumo.

Dabar Baudžiamasis kodeksas numato, kad ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims teismas paskirtos bausmės vykdymą galima atidėti nuo vienų iki trejų metų. Ši nuostata netaikoma padarius labai sunkius nusikaltimus.

V.Bakas siūlo tokią Baudžiamojo kodekso nuostatą koreguoti , kad lygtinai paleidžiami galėtų tik iki ketverių metų nelaisvės už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus gavę asmenys, o padarę sunkiais apibrėžiamus nusikaltimus bausmės atidėjimo tikėtis negalėtų.

Parlamentaras dabartinį reguliavimą, kai už sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys gali išvengti realaus jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sako esant teisine spraga, kurią reikia ištaisyti.

„Mes kalbame apie sunkius nusikaltimus, kurie daro didžiausią žalą visuomenei, kur keliamas pavojus visuomenei, aš manyčiau, kad tai, jog padarę sunkius nusikaltimus paleidžiami į laisvę, iš esmės deformuoja patį teisingumą“, – BNS sakė V.Bakas.

Jis pabrėžė, kad siūlo braukti galimybę nuteistus dėl sunkių nusikaltimų paleisti teismo salėje, o ne vėliau atlikus tam tikrą bausmės laiką juos paleisti lygtinai.

„Iš principo tai buvo tam tikra spraga Baudžiamojo kodekso, ir ją reikia pašalinti. Situacija, kai sunkius nusikaltimus padarę žmonės, keliantys grėsmę visuomenei, paleidžiami teismo salėje, yra nenormali“, – sakė komiteto vadovas.

Ekspertas: tai sovietinės, ne Vakarų tradicijos

Kriminologijos ekspertas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas sako esąs nustebintas tokios pataisos, ypač turint mintyje, jog nuostata, leidžianti atidėti bausmę už sunkius nusikaltimus, veikia tik dvejus metus.

„Bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimą įteisintas palyginti neseniai, tokią galimybę numatanti pataisa priimta 2015 metais. Diskusija, ar už sunkų nusikaltimą būtų galima atidėti bausmę, vyko gana ilgai, netgi Aukščiausiojo Teismo teisėjai pateikė įvairių pavyzdžių, pvz., kai už sunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas sunkus, bet būna įvairiausių aplinkybių, kyla klausimas, ar yra prasmės iškart žmogų įkalinti“, – BNS sakė G.Sakalauskas.

„Mano matymu, tas pakeitimas, kuris numato galimybę bausmę atidėti už sunkų nusikaltimą, tikrai yra geras, nes mes tikrai turime labai daug kalinių, jei valstybė rūpintųsi ir savo tarptautiniu įvaizdžiu, ir tikru socialiniu saugumu, ji darytų viską, kad kalinių būtų kuo mažiau. Kodėl staiga reikia praėjus labai nedaug laiko vėl tą nuostatą panaikinti – man sunkiai suvokiama, tai būtų žingsnis atgal. Mes ir Europos Sąjungoje pirmi pagal kalinių skaičių, nors nusikalstamumas nėra nei didžiausias, nei sunkiausias“, – komentavo teisininkas.

Griežtų bausmių siekį kriminologas sieja su sovietinio mąstymo palikimu, nors kuo daugiau laiko žmogus praleidžia kalėjime, tuo sunkiau jį po to grąžinti į visuomenę.

„Mes esame nuo sovietinės kultūros laikų pripratę, kad laisvės atėmimas turi būti 5–8–10 metų, tada yra bausmė. Jei pažiūrėtume į kitų šalių statistiką, net už sunius nusikaltimus ne visi yra įkalinami. Yra atveju, kai nėra tikslinga žmogų įkalinti, jis turi šeimą, vaikus“, – sakė G.Sakalauskas.

Pataisą teikiantis Seimo komiteto vadovas V.Bakas teigia, kad galimybe atidėti laisvės atėmimo bausmę praktikoje pasinaudojama vis dažniau, bet „lygtinai nuteisti asmenys nevertina valstybės suteiktos galimybės pasitaisyti būnant ne laisvės atėmimo vietoje, o namų aplinkoje, bet priešingai – vėl daro nusikaltimus“.

Pirmos instancijos teismų duomenimis, asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, skaičius didėja: 2014 metais tokių asmenų buvo 1 tūkst. 278, 2015 metais – 1 tūkst. 375, 2016 metais – 1 tūkst. 473.

Tuo tarpu iš 3 tūkst. probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų 2015 metais 115 buvo nuteisti už priežiūros laikotarpiu padarytas nusikalstamas veikas, iš viso šiuo metu 221 asmeniui pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Tarptautinio įkalinimo studijų centro duomenimis, Lietuva pagal kalinių skaičių gyventojų daliai Europoje pernai užėmė ketvirtą vietą.

BNS informacija