Seime – noras išviešinti iš trečiųjų šalių gaunamą paramą, bet dalis jos būtų slapta

Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) siūloma įpareigoti viešinti visą juridinių asmenų teikiamą paramą, nebūtų skelbiama tik su nacionalinio saugumo užtikrinimu, demokratijos plėtros procesais susijusi pagalba.

Tokią pataisą anksčiau registruotam Labdaros ir paramos įstatymo projektui pateikė keli Biudžeto ir finansų komiteto nariai, priklausantys įvairioms frakcijoms. 

Praėjusią savaitę registruoti pakeitimai numatė, kad turėtų būti viešinama visa gauta ir suteikta parama.

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, vis dėlto nutarta Vyriausybei leisti viešumą apriboti – ji nustatytų neviešinamų paramos teikėjų ir jos gavėjų sąrašą.

Į jį patektų tik tos įmonės ir organizacijos, kurios dalyvautų nacionalinio saugumo, užsienio politikos, bendradarbiavimo ar humanitarinės pagalbos veikloje. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS sakė, kad pagrindinis pataisos tikslas – išviešinti iš trečiųjų šalių gaunamą paramą.

„Tai būtų tam tikras išskaidrinimo mechanizmas. Norėčiau pirmiausia kalbėti apie trečiąsias šalis – ne NATO, ne ES valstybes, nes dabar kartais neaišku, ar lobistinė grupė, nevyriausybinė organizacija, o galbūt net ir media atstovai, populiarindami vieną ar kitą naratyvą, kuris yra palankus trečiosioms šalims, daro tai iš ideologinių, žurnalistinių paskatų ar, pavyzdžiui, kokių nors kitų paskatų“, – BNS sakė komiteto pirmininkas.

„Mano požiūriu, toks paramos deklaravimas atskleistų tam tikrą priežastinį vieno ar kito veiksmo ryšį“, – tvirtino jis.

NSGK vadovo teigimu, panašus mechanizmas veikia JAV.

„Nacionalinio saugumo požiūriu šis aspektas labai teigiamai vertintinas“, – sakė jis.

Kita vertus, anot L. Kasčiūno, tam tikrais atvejais viešumas gali pakenkti, todėl reikia sudaryti galimybę Vyriausybei apsaugoti kai kuriuos paramos gavėjus.

„Suvokiant geopolitinius jautrumus aplink mus, reikia Vyriausybei palikti tam tikrą instrumentą nustatyti kriterijus, kad mes nepakenktume tiek nacionaliniams interesams, tiek disidentams, veikiantiems Vakarų erdvėje, Lietuvoje. Kitaip tariant, kad būtų išvengta Alesio Beliackio istorijos pasikartojimo“, – BNS sakė NSGK pirmininkas.

2011 metais Lietuvos teisingumo ministerija Minskui perdavė duomenis apie Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesiaus Beliackio Lietuvos bankuose laikytas lėšas, kurias jis planavo naudoti pagalbai nukentėjusiesiems nuo Baltarusijos valdžios represijų. Dėl to žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“ vadovas bus nuteistas kalėti 4,5 metų 

Jeigu Seimas minėtas pataisas priims, informaciją apie paramos gavėjus bei davėjus VMI skelbtų savo interneto svetainėje.  

VMI duomenimis, 2018 metais iš viso buvo suteikta 157 mln. eurų paramos pinigais, paslaugomis bei daiktais, 2019 metais – 214 mln. eurų, 2020 metais – 180 mln. eurų. Parama 2018 metais pasiekė 11,3 tūkst., 2019 metais – 10,9 tūkst., 2020 metais – 10,5 tūkst. įmonių ir įstaigų.  

BNS