„Manau, kad jo žinia ir buvo dar kartą užtikrinti, kad jie nekeičia savo pozicijos, kad Vokietijos brigada tam ruošiasi, įsigyjama nauja ginkluotė ir jau, kaip žinome, Vokietijos brigados štabo elementas, kuris yra atsakingas už brigados perdislokavimą, jis jau yra Vilniuje. Ir kad po truputį judame taip, kaip yra suplanuota“, – trečiadienį žurnalistams
Seime teigė NSGK pirmininkas A. Pocius.
Jis patikino, kad susitikimo metu priekaištų Vokietijos ministras parlamentarams neišsakė.
„Problemų nėra keliama ir tiesiog laukiame, kaip tie procesai judės toliau. Galiu tik pasidžiaugti, kad tokie susitikimai tik parodo tą išankstinį susitarimą ir kad laiko ašyje einame laiku užtikrindami visus įsipareigojimus“, – patikino A. Pocius.
Jam antrino ir susitikime dalyvavęs Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Man atrodo, kad viskas vyksta darbingai ir gerai, dėl to čia aptarinėti detalių nereikia. Lietuva didina savo gynybos investicijas ir didins toliau“, – sakė politikas.
Parlamentaras teigia, kad iš B. Pistoriuso dar kartą buvo gautas patikinimas, kad į savo įsipareigojimus ginti Lietuvą Vokietija žiūri rimtai.
„Iš jų pusės – ir ministras, ir kolegos iš Bundestago tikina, kad tas apsisprendimas yra labai rimtas. Ir jis yra toks, kuris peržengia vien tik saugumo bendradarbiavimo ar ekonominio bendradarbiavimo ribas. Jis yra susijęs ir su švietimu, su kultūra bei su tų žmonių, kurie atvyks į Lietuvą, kuo didesne ir geresne integracija“, – sakė V. Mitalas.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat tikino, kad apie iššūkius, rengiantis Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, susitikimo metu nebuvo kalbėta. Parlamentarė pasidžiaugė, kad B. Pistoriusas ir toliau laikosi tvirtos pozicijos dėl Rytinio NATO flango saugumo stiprinimo.
„Man atrodo, kad mums labai pasisekė su Vokietijos gynybos ministru. Nes turbūt žinote, kad vidinėse diskusijose Vokietijoje dėl lėto ekonomikos augimo, dėl kitų ministrų tam tikrų pasiūlymų kyla iššūkių Vokietijai didinant investicijas į gynybą, į gynybos pramonę. Bet ministras Borisas Pistoriusas laikosi labai kietai savo pozicijos“, – sakė D. Šakalienė.
„Ir šiandieną susitikimo metu pabrėžė, kad kaip Šaltojo karo metu Vakarų Vokietija buvo Rytinis flangas NATO, tai dabar NATO Rytinį flangą, kurio dalis yra ir Lietuva, turi ginti lygiai taip pat“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
etaplius TV
0
