Seime įvertintos gaisro Alytuje pasekmės

Svarbiausių sveikatos ir priešgaisrinės apsaugos institucijų vadovai, ketvirtadienį apsilankę Seimo Sveikatos reikalų komiteto neeiliniame posėdyje, skirtame aptarti situaciją, kilusią dėl gaisro Alytaus įmonėje „Ekologistika“ sukelto pavojaus žmonių sveikatai, vieningai pripažino, jog taisyklės, nustatytos civilinei saugai, realiose situacijose veikia blogai. Kilus ekstremalioms situacijoms, stringa ir komunikacija, atkreipė dėmesį įstaigų vadovai.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, pradėjęs posėdį informavo, jog, atlikus tyrimus, nustatyta, kad labai didelio pavojaus žmogaus sveikatai kilęs gaisras nesukėlė.

„Darytina išvada, kad žmonės laiku sureagavo ir tai, kas vyko Alytaus mieste, labai didelio pavojaus žmonių sveikatai nesukėlė“, – sakė A. Šešelgis.

Vis dėlto viceministras pabrėžė, kad tyrimai vykdomi toliau.

„Dabar atliekami visi būtini plataus masto matavimai, bandoma nustatyti užterštumo lygį“, – teigė A. Šešelgis.

Jo teigimu, į pagalbą Alytui pasitelktos Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro pajėgos. Žmonės buvo informuojami įvairiomis priemonėmis apie kilusią situaciją, o gyventojams pagalbą ištiesė ir aplinkinių savivaldybių sveikatos, reabilitacijos centrai, apgyvendinimo įstaigos, informavo A. Šešelgis.

Keturiems ugniagesiams sutriko sveikata

Vidaus reikalų viceministras Česlovas Murma posėdžio metu pripažino, kad keliems pareigūnams buvo sutrikusi sveikata.

Atsakydamas į tai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas pradėjo geromis žiniomis.

„Geroji žinia ta, kad atviro degimo tikrai nėra. Po truputį mes mažiname priešgaisrines gelbėjimo pajėgas“, – sakė M. Kanapickas.

PAGD direktoriaus pavaduotojas patikslino Č. Murmos informaciją, kad į medikus per visą gaisro gesinimo laikotarpį kreipėsi keturi ugniagesiai-gelbėtojai. Jo teigimu, trims ugniagesiams buvo diagnozuotas pervargimas, o vienas pareigūnas įsidrėskė koją, buvo paskiepytas nuo stabligės bei grįžo į darbą.

Alytaus miesto mero pavaduotojos Jurgitos Šukevičienės teigimu, ugniagesiams bus atliekami išsamūs sveikatos tyrimai.

„Žalos mastas, sumos ir kiekiai yra dar sunkiai įvertinami ir apskaičiuojami. (...) Mero vardu tikimės Valstybės rezervo sklandžios pagalbos. Prašome mūsų nepalikti nuošalyje“, – prašymą išreiškė J. Šukevičienė.

Kartu Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė informavo, kad, ketvirtadienio ryto duomenimis, taršos rodikliai normų neviršija. Jos teigimu, per visą gaisro gesinimo laikotarpį – savaitę - didžiausia aplinkos tarša buvo užfiksuota šalia gaisravietės esančiame Miklusėnų kaime.

„Didžiausi rodiklių pakitimai buvo Miklusėnų kaimo vienoje pusėje“, – patikslino.

Kaip elgtis degant padangoms informacijos ieškojo užsienio literatūroje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis informavo, kad rekomendacijos, kaip reikėtų elgtis šioje netikėtoje situacijoje, savivaldybei buvo pateiktos, išanalizavus užsienio literatūroje teikiamą informaciją.

Jis pripažino, jog pačią pirmą dieną buvo komunikacinių problemų. Nepaisant to, kad Lietuvoje yra patvirtintos civilinės saugos taisyklės, reali situaciją parodo neveiksnumą, tvirtina R. Petraitis.

„Pati pirmoji diena – trečiadienis, 8 valandą ryto mes gavome žinutę iš Alytaus, kad (...) dega padangos. Tai yra labai netipinė situacija – dega padangos, niekas su tuo nesusidūrę, išskyrus vieną nedidelį gaisrą Trakų rajone anksčiau. Ieškojome pasaulinės literatūros – europinės, amerikiečių, kas vyksta, kai dega padangos, koks poveikis sveikatai ir ką reikia daryti“, – posėdyje kalbėjo R. Petraitis.

Rekomendacijos, pasak jo, Alytui buvo pateiktos 11 val. pirmąją gaisro dieną.

„Mes turėjome informaciją iš regiono, Vilniuje dirbome su užsienio literatūra – kalbą redagavo Panevėžyje ir apie 11 valandą pateikėme rekomendacijas savivaldybei“, – teigė R. Petraitis.

A.Veryga: gyventojų sveikata bus vertinama ir ilgalaikėje perspektyvoje

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje buvo labai daug reaguota emocijomis. Iš tikrųjų yra blogai su mūsų civiliniu pasirengimu, nes žmonės, pasigirdus informuojančioms sirenoms, galvojo, kad tai pratybos, tvirtino A. Veryga.

„Aš suprantu, kad tos emocijos šiek tiek nusiramins. Labai negerai yra mokytis emocijomis. Reikia labai šaltu protu pažiūrėti, kas buvo ir ką reikia padaryti“, – kalbėjo A. Veryga.

Atsakydamas į NVSC direktoriaus R. Petraičio informaciją, jog buvo ieškoma informacijos užsienio literatūroje, A. Veryga atsakė, jog ieškoti pasaulinės praktikos yra natūralu, norint geriausiai įvertinti potencialią žalą minėtoje situacijoje.

„Matyt natūralu, kad apie viską negali turėti algoritmo apie kiekvieną medžiagą, kas atsitinka degant, nes ne visas situacijas gali numatyti. Tokios įmonės yra padidintos rizikos – chemijos gamyklos ir panašios, jos turi savo atskirus planus. Šiuo atveju, suprantu, tokio plano nebuvo, nes tai nebuvo vertinama dėl kažkokių priežasčių kaip didelės rizikos įmonė ir tikrai sudėtinga nuspėti, kas gali užsidegti“, – sakė A. Veryga.

Kartu ministras informavo, kad Alytaus miestas užtikrina šiuo metu būtinąją pagalbą visiems gyventojams.

„Man sudėtinga pasakyti, kaip elgsis savivaldybė, ką ji tikrins gyventojams. Manau, kad ir dabar visi, kurie turi bent menkiausių nusiskundimų, tą pagalbą gauna ir ji yra užtikrinta. Masinio kreipimosi nebuvo“, – tvirtino A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas taip pat pabrėžė, jog gyventojų sveikata bus vertinama ir ilgalaikėje perspektyvoje.

„Ką mes planuojame daryti, tai yra toks terminas kaip biomonitoringas. Tai reiškia, kai iš žmogaus kraujo, šlapimo paimtos tam tikros medžiagos – metabolitai. Jie leidžia vertinti, pažiūrėti, spėti ilgalaikius reiškinius, bet tai yra ilgai trunkantis procesas. Jis kažkokių trumpalaikių pasekmių neišaiškina, neįvertina, bet tai vėlgi yra labiau ilgalaikiam žalos vertinimui“, – teigė A. Veryga.

Jis teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kada bus išmatuota tiksli žala gyventojų sveikatai. Pavojingesnės, anot jo, yra ne kietosios įkvėptos dalelės, o lakiosios medžiagos, patekusios į kraują.

„Nesiimčiau vertinti, todėl, kad ne tik mūsų duomenų reikia. Reikia, kad būtų galutinai įvertinti dirvožemio, vandens tyrimai, įvertinti oro taršos tyrimai, tada mūsų biomonitoringas. Tik tada viską susumavus galima pasakyti bendrą vaizdą, kokia žala galėjo ar gali ateityje įvykti“, – sakė A. Veryga.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.

ELTA