Seime iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena

Šiandien, kovo 11 d., Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas Bronislovas Juospaitis.

Sveikinimo kalboje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad sumokėjome nemažą 1990 m. kovo 11-ąją paskelbtos Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo kainą. „Kiek daug drąsos turėjo laisvės kovotojai, kurie vedė mus į nepriklausomybę. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas per šaltį, tamsą ir mirtį vedė tautiečius į laisvę. Tai buvo lyderis. Tai buvo šimtmečio žmogus“, – sakė iškilmingame minėjime Seimo vadovas.

V. Pranckiečio tvirtinimu, narystė Europos Sąjungoje ir NATO mums pirmą kartą istorijoje suteikė galimybę sėdėti prie stalo kartu su galingiausiomis valstybėmis ir dalyvauti priimant sprendimus lygiomis teisėmis. „Dabar jau rodome kelią kitoms valstybėms, kurių likimas nelepino. Esame sėkmingos transformacijos pavyzdys ir savo patirtimi dalijamės“, – teigė Seimo Pirmininkas, linkėdamas visiems kurti teisingą ir sąžiningą, laisvą ir nepriklausomą demokratinę valstybę.

Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece), sveikindama Lietuvą Nepriklausomybės dienos atkūrimo proga, akcentavo abiejų šalių vienybę. Anot jos, svarbu ne tik tiesti kelius tarp mūsų šalių ir įgyvendinti bendrus gynybos, energetikos projektus, sienos apsaugos projektus. „Ne ką mažiau svarbu demonstruoti atsakomybę bei bendrą politinę valią. Mes vis dar turime daug ką nuveikti. Mūsų bendradarbiavimas sudaro galimybę mums visiems augti klestinčioje, vieningoje Europoje“, – kalbėjo Latvijos parlamento vadovė.

Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininko Mareko Kuchcinskio (Marek Kuchciński) tvirtinimu, Lietuvos sugrįžimas į suverenių valstybių šeimą mums turi milžinišką reikšmę. Pasak jo, tai buvo Solidarumo ir Sąjūdžio triumfas – dviejų didelių visuomeninių judėjimų triumfas, kurie peržengė mūsų valstybių sienas. Savo kalboje Lenkijos parlamento pirmininkas taip pat pakvietė stiprinti regioninį bendradarbiavimą.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis pasidalijo mintimis apie Nepriklausomybės atkūrimą ir apie tai, ko tada, 1990-aisiais, nespėjo apgalvoti ir sutvarkyti. „Tai lieka jaunesniems, nes jie turės toliau ręsti Lietuvos valstybės pamatus, kurti jos politiką ir kuo švaresnę teisę“, – sakė V. Landsbergis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius priminė Lietuvos Nepriklausomybės siekio ir atkūrimo istoriją: „Būdama Tautos atstovybė, Lietuvos Aukščiausioji Taryba vardiniu deputatų balsavimu (pasirašant balsavimo kortelėse) 124 balsais, 6 deputatams susilaikius, 22 val. 44 min. priėmė Aktą „Dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo“. Už Aktą balsavę deputatai po jo tekstu dar ir bendrai pasirašė. Toks vieningas balsavimas už Aktą buvo labai svarbi žinia Lietuvai ir pasauliui.“

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė paragino būti pasiruošusiems naujiems išbandymams apjuodinti Lietuvos laisvės kovų istoriją. Savo kalboje priminusi partizanų kovos ir savo tėvų istoriją, A. Ramanauskaitė-Skokauskienė atkreipė dėmesį, kad kova už laisvę nesibaigė, už ją visada reikia kovoti.

„Dabar Lietuva laisva, demokratinė, nepriklausoma valstybė, Europos Sąjungos, NATO narė. Tačiau priešiškos jėgos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų bando purvinti Lietuvos laisvės kovų istoriją. Tie žmonės naudoja tą pačią KGB technologiją – apjuodinti laisvės kovotojus partizanus, sugriauti jų moralinį autoritetą ir pasėti nesantaiką tarp tautų“, – sakė A. Ramanausko-Vanago dukra.

Renginyje Seimo Pirmininkas V. Pranckietis kartu su Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininku doc., hum. m. dr. Zenonu Butkumi pasveikino 2018 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatą hum. m. dr. Norbertą Černiauską, kuriam įteiktas diplomas ir atminimo dovana.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas pasidžiaugė, kad Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojas yra vienas geriausių Vilniaus universiteto dėstytojų, studentų mėgstamas ir puikiausias pilietiškumo pavyzdys.

Dr. N. Černiauskas laimėtoju tapo pateikęs mokslinį tyrimo projektą „Gerovės valstybės vizija ir jos kūrėjai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ „Tyrimo tema šiandien nepaprastai aktuali. Juk visi žinome, kokia yra pas mus socialinė atskirtis, kokia demografinė duobė ir emigracija. Jau nebeužtenka tik sielotis, bet reikia surėmus pečius padėtį taisyti. Įžengę į antrąjį dabartinio valstybingumo šimtmetį nebegalime su tuo taikstytis. Praverstų čia ir istorinė patirtis, kurios Vasario 16-osios Lietuvoje turime per akis. Buvo parengta ir įgyvendinta žemės reforma bei kitos socialinę padėtį taisančios priemonės. To meto Europoje imta pripažinti, kad Baltijos šalys kuria socialiniu požiūriu teisingesnę visuomenę. Pagaliau turime paisyti ir partizaninio sąjūdžio priesakų. Juk garsiojoje Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. Vasario 16-osios deklaracijoje buvo pabrėžta, jog socialinė globa privalo tapti „vienas pirmųjų valstybės uždavinių“, – tvirtino dr. Z. Butkus.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas dr. N. Černiauskas padėkos kalboje tikino manantis, kad minint ir švenčiant 100-ąsias Vasario 16-osios metines bei Kovo 11-osios sukaktį galima apibendrintai pasakyti, kad esame labiausiai nepriklausomi negu bet kada. „Turime tai, apie ką tik savo vizijose galėjo užsibrėžti mūsų pirmtakai. Galime pasigirti bendrapasauliniais procesais, kuriuos ne stebime, o patys aktyviai dalyvaujame, trispalve vėliava, kuri plazda prie svarbiausių europinių ir pasaulinių organizacijų. Sąjungininkų skaičiumi, aktyvėjančiais ir išradingais piliečiais, imliu, versliu ir išsilavinusiu jaunimu. Ir net tuo, kad nustojome nuolatos gręžiotis atgal, besidairant ar dar neseka koks priklausomybė ar nostalgijos šešėlis“, – sakė Nepriklausomybės stipendijos laureatas.

Iškilmingo minėjimo pabaigoje tradiciškai įteikta skulptūrėlė „Žinia“, skirta Kovo 11-ajai. Šiais metais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas už nuopelnus Lietuvai ją įteikė partizanui Bronislovui Juospaičiui.

Kaip teigė Nepriklausomybės Akto signataras S. Pečeliūnas, Bronius Juospaitis yra pavyzdys kiekvienam Lietuvos vyrui, kariui, šauliui, Lietuvos piliečiui. „Simboliška, kad prisikėlęs, septyniomis kulkomis peršautas mūsų didvyris, ir dabar liudija lietuviams apie mūsų pokario laisvės kovą. Simboliška, kad okupuota, tremta ir naikinta tauta vėl atkūrė savo valstybę. Simboliška, kad Bronius Juospaitis savo nugarkaulyje tebenešioja jį sužeidusią kulką, kaip ir simboliška, kad mūsų Lietuva sunkiai gydosi okupacijos žaizdas“, – sakė S. Pečeliūnas.