Seime į priekį juda įstatymas dėl turto civilinio konfiskavimo

Seime į priekį juda įstatymas, kuriuo būtų įteisintas turto civilinis konfiskavimas.

„Pagrindinis šio įstatymo leitmotyvas – nusikalsti turi neapsimokėti. Mums reikalingas efektyvus įrankis, kad mūsų šalis būtų atspari korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui“, – per diskusijas Seime sakė projekto iniciatorius parlamentaras Vytautas Bakas.

Seimas šią savaitę Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui pritarė po svarstymo, dar liko vienas balsavimas jam priimti.

Tuo tarpu Prezidentūra teigia, kad nors įstatymo idėja gera, reikėtų neskubėti ir skirti laiko diskusijoms dėl šio svarbaus pakeitimo.

Turtą konfiskuoti taptų lengviau

Projekte numatyta galimybė konfiskuoti asmens turtą, jeigu jis priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus.

Tai būtų prekyba žmonėmis, plėšimas, turto prievartavimas, vagystės iš patalpų, automobilio vagystės, su kontrabanda, narkotikais susiję ar korupciniai nusikaltimai, nusikalstamasis susivienijimas.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Siekiant užbėgti už akių galimam turto išdalijimui, nustatoma, kad turto konfiskavimo procesas apimtų ir turtą, perduotą vaikams, seneliams, tėvams, sutuoktiniui ar sutuoktinio artimiausiems giminaičiams.

Numatyta, kad prieš pradedant konfiskavimo procesą būtų atliktas turto tyrimas.

Kritikai: nenuteisto žmogaus turtas neturėtų būti konfiskuojamas

Prieš projektą kalbėjęs liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad siūlomu reguliavimu Lietuva priartėtų prie „rusiškos ir baltarusiškos demokratijos“.

„Vien įtarimų pareiškimas jau leidžia kai kuriems mūsų institucijų pareigūnams konfiskuoti žmogaus turtą arba sustabdyti jo asmenines lėšas. Negali būti demokratinėje valstybėje taip, kad be teismo žmogui apribojama teisė disponuoti turtu, kurį jis turi“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) į projektą įrašė, kad civilinio proceso tvarka gali būti išieškomas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 metų gruodžio 11 dieną. Pats įstatymas įsigaliotų nuo liepos.

Kartu siūloma, kad civilinis procesas negali būti pradėtas vėliau, nei per penkerius metus užbaigus baudžiamąjį procesą.

„Laiko skaičiavimas yra siejamas su 2010 metų gruodžio 11 diena, nes būtent tą dieną įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios turto konfiskavimą. Tai vėlgi žmonės tikrai neturi teisėto kokio nors lūkesčio nuo tos datos, kad jų turtas, jeigu neteisėtai uždirbtas, bus valstybės nepaimtas“, – sakė TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Konservatorė Irena Haase teigė, jog toks reguliavimas prieštaraus principui, kad įstatymas atgal negalioja.

„Ar toks įstatymo galiojimas atgal, bloginantis subjekto padėtį, yra teisingas? Manau, kad atgalinė data yra ydinga“, – pažymėjo konservatorė.

Prezidentūra: svarbu ne tik įstatymo idėja, bet ir realizavimas

Prezidentūros atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis BNS atsiųstame komentare teigia, jog idėja yra gera ir galėtų prisidėti prie organizuoto nusikalstamumo ar korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevencijos.

Tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas susiję su konstitucine turto neliečiamumo vertybe, todėl Prezidentūra ragina neskubėti ir tinkamai jį išdiskutuoti.

„Svarbu ne tik pati idėja, bet ir jos realizavimas ir taikymo perspektyvos bei rizikos, nes įstatymas yra susijęs su konstitucine vertybe – nuosavybės neliečiamumu. Nuosavybės ribojimas taikant griežtas priemones, tokias kaip konfiskavimas, turi atitikti proporcingumo reikalavimą“, – atsiųstame komentare teigia A. Bubnelis.

„Taigi svarstant tokios svarbos teisės aktus, kuriais teisinėje sistemoje atsiranda visiškai nauja priemonė ir procesas, verta skirti laiko išsamiai diskusijai įtraukiant atitinkamų sričių ekspertus, tokie teisės aktai negali būti priimami skubotai“, – teigė jis.

Pasak Prezidentūros atstovo, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į sąlygas ir pagrindus, kada galėtų būti taikomas civilinio turto konfiskavimas.

„Itin platus sąlygų nustatymas įstatyme gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems tyrimų pradėjimams, asmenų dirbtiniam persekiojimui“, – teigia Prezidentūra.

A. Bubnelio teigimu, turėtų būti peržiūrėtas įrodinėjimo naštos perkėlimas vien asmeniui, į kurį nukreiptas tyrimas, kaip ir įstatymo galiojimo terminai, kurie šiai dienai, pasak jo, kelia susirūpinimą, siekiant nepažeisti teisinės valstybės principo, jog įstatymas atgal negalioja.

Spręstų teismas

Prieš pradedant konfiskavimo procesą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.

Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Jeigu asmuo to nepadaro, būtų kreipiamasi į teismą dėl turto, neproporcingo asmens pajamoms, konfiskavimo.

Sprendimus dėl įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas skyrimo asmeniui, dėl turto civilinio konfiskavimo, o prireikus ir dėl turto arešto taikymo priimtų teismas. Į teismą dėl minėtų sprendimų turėtų kreiptis prokuroras.

Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo būtų nagrinėjamos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo.