Seime – 2024-ųjų biudžeto pirmasis svarstymas: valdantieji giria, opozicija kritikuoja

Seimas antradienį pradėjo pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas teisingas ir gausus, tuo metu opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą.

Tai bus antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą – prieš savaitę „darbiečių“ siūlymu, kuriam pritarė ne tik opozicija, bet ir du valdantieji iš Laisvės frakcijos, Seimas dokumento svarstymą buvo atidėjęs. 

Parlamentarams antradienį bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakys Seimo nariai. Tada dokumentas bus atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją. 

„Projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą bei investicijas ateičiai. Suplanuoti finansiniai rodikliai darys teigiamą įtaką  gyventojų finansiniam atsparumui“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė. 

Tuo metu opozicija biudžetą kritikavo: „darbietis“ Vytautas Gapšys dokumentą vadino „paklodės tampymo“ biudžetu, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis – Frankenšteino, o Demokratų frakcijos narys Algirdas Butkevičius – rinkiminiu. 

„2025-2026 metai turėsime labai blogą situaciją, nes mokesčių reforma neįgvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai auga. Todėl turėsime ir daugiau skolintis tęstinių įsipareigojimų įgyvendinimui, ir didinti fiskalinį deficitą“, – įspėjo A. Butkevičius.  

V. Gapšys tvirtino, kad Vyriausybė nepasinaudojo paskutine savo kadencijos proga ir neparengė ypatingesnio biudžeto.

„Kai turi paskutinį biudžetą, turi lūkestį, kad tai bus geriausias, brandžiausias projektas, kuriuo galėsi visuomenei pasakyti, ką tu nori pakeisti ir kaip tas pokytis įvyks. Deja, lūkestis ir lieka lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu ir lėkščių daužymu“, – teigė V. Gapšys.     

Tuo metu M. Lingė, pabrėždamas, kad kitų metų biudžetas yra sąžiningas, tvirtino, kad 10 proc. didinama minimali mėnesio alga (MMA) bei 20 proc. – neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) reiškia papildomą 75 eurų pajamų augimą žmonėms, uždirbantiems minimalias pajamas.

„Kitais metais pajamos augs kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, slaugytojams rezidentams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tam skiriant 288 mln. eurų“, – kalbėjo M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta 211 mln. eurų, papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms. Senatvės pensijoms didinti numatyta daugiau nei 12 proc., tam skiriant 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš pensijos didėjimą 70 eurų kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems pensininkams.  

Komiteto pirmininko teigimu, įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, toliau užtikrinamas ženklus krašto apsaugos finansavimas, kitais metais viršysiantis 2 mlrd. eurų.

2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – daugiau nei1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.

Pasak M. Lingės, augant skolai ir kylant palūkanų normoms, kitąmet mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės.

„Valstybės kontrolės vertinimu, valdžios sektoriaus skolos aptarnavimo išlaidos per ateinančius trejus metus ir toliau didės, todėl papildomos valstybės biudžeto išlaidos, nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais, turi būti atidžiai įvertintos. Fiskalinė disciplina yra itin aktuali artėjančių rinkimų kontekste, kai paskatos biudžeto išlaidų didinimui instinktyviai didėja“, –  kalbėjo M. Lingė. 

Biudžete suplanuota daugiau kaip 387 mln. eurų švietimo susitarimui įgyvendinti, o iš viso šios srities finansavimas, palyginti su 2023 metais, didinamas 16 procentų.

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš tai vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime preliminariai sutarta kitąmet keliams skirti papildomai 157 mln. eurų.

Premjerė anksčiau sakė, kad kitų metų biudžeto projekto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.

Spalio 10-ąją Seimui pristatytą projektą premjerė yra pavadinusi saiko biudžetu dėl kitais metais įsigaliosiančių europinių finansinės drausmės taisyklių, leidžiančių ne didesnį nei 3 proc. BVP viešųjų finansų deficitą. 

Daugiausiai papildomų išlaidų biudžeto projekte numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.