Seimas svarstys siūlymą pradėti tyrimą dėl VSD pranešėjo istorijos

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą pradėti tyrimą dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.

Už tokį opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo Vytauto Bako parengtą nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos tyrimo sudarymo po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 10 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Už projektą balsavo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų atstovai, dalis opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narių, daugiausiai prieš balsavo arba susilaikė ar nedalyvavo balsavime likusios opozicijos atstovai.

Tam, kad parlamentinis tyrimas būtų pradėtas, Seimas dar turės balsuoti dėl nutarimo priėmimo. Sprendimą planuojama priimti per kitą posėdį – jau po numatytos dviejų savaičių pertraukos tarp Seimo posėdžių dėl biudžeto svarstymo.

Projektą pristatęs V. Bakas teigė, kad tyrime keliami klausimai yra „susiję su mūsų demokratijos pamatais, mūsų rinkimų sistemos saugumu, mūsų pranešėjų apsauga“.

Prieš kalbėję parlamentarai teigė, kad tyrimas būtų nukreiptas prieš šalies vadovą Gitaną Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.

„Kodėl reikėjo penkerius metus laukti, sulaukti rinkimų kampanijos pradžios, nes, kai priimsim, jau bus lapkričio pradžia ir kampanija bus beprasidedanti. Viskas yra nukreipta į vieną asmenį, kuris laikomas pavojingiausiu varžovu, ir jo populiarumo mažinimą“, – sakė Seimo narių Mišrios grupės atstovė Agnė Širinskienė.

Projektą dėl laikinosios komisijos tyrimo sudarymo pasirašė 36 parlamentarai, dauguma – iš valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės frakcijų.

Nutarimo projektu siūloma sudaryti komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo informaciją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis, galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.

Iniciatyva burti komisija kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas NSGK pirmininkui apie Valstybės saugumo departamento vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos. 

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

Pranešėjas 2019 metais taip pat buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), po kelių dienų informacija perduota Generalinei prokuratūrai.

2020 metų sausį V. Bakas iš prokuratūros gavo atsakymą, kad STT šioje istorijoje „nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų“, tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks procesinis sprendimas priimtas – ar pradėti, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rašoma knygoje.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.