Seimas svarstys siūlymą pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos (papildyta)

Seimas nutarė svarstyti siūlymą denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu po pateikimo iniciatyvą parėmė 99 Seimo nariai, 3 susilaikė, 1 balsavo prieš. Nutarta šį klausimą svarstyti skubos tvarka.

„Teikimą denonsuoti konvenciją remia poreikis išnaudoti visas galimybes stiprinti mūsų atgrasymą ir gynybą. Nuo 2010 m., kai Lietuva tapo konvencijos šalimi, saugumo situacija iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – pristatydamas iniciatyvą kalbėjo krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

„Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad veiksmingai pakeisti kasetinius šaudmenis ir jų gynybinę galią, stabdant plataus masto puolimą, yra itin sunku. Pakeitus standartinę amuniciją ir kasetinę, amunicijos kiekis tam pačiam efektui pasiekti tampa gerokai mažesnis. Mažesnė ir logistinė našta. Bendras išlaidas amunicijai būtų galima sumažinti per pusę“, – tęsė jis. 

Denonsavus šią tarptautinę sutartį nebeliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Nurodoma, kad tai leistų padidinti Lietuvos teritorijos gynybos efektyvumą ir būtų papildoma atgrasymo priemonė potencialiam priešui. Be to, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vertinimu, taip pat būtų galima vykdyti karių mokymą naudoti šias karines teritorinės gynybos priemones vieniems ar veikiant kartu su sąjungininkais.

R. Pleškio teigimu, pasitraukus iš konvencijos Lietuva įsigytų tokios amunicijos dalyvaujant bendruose pirkimuose su kitomis šalimis.

Taip pat pažymima, jog regione dauguma kaimyninių šalių nėra konvencijos narės – iš valstybių, besiribojančių su Rusija, šiuo metu konvencijos laikosi tik Lietuva ir Norvegija.

„JAV, taip pat kitos šalys, su kuriomis Lietuva glaudžiai bendradarbiauja organizuojant gynybą, konvencijoje nedalyvauja“, – pastebėjo viceministras.

R. Pleškys patikino, kad net ir pasitraukus iš konvencijos, Lietuva įsipareigoja laikytis pripažintų humanitarinės teisės principų. Be to, anot jo, bus dedamos pastangos sumažinti potencialią kasetinės amunicijos žalą.

„Be to, imsimės visų būtinų priemonių, kad sušvelnintume bet kokius galimus kasetinių šaudmenų padarinius – pavyzdžiui, užtikrinsime kuo greitesnį nesprogusių šaudmenų sunaikinimą po karinės operacijos“, – nurodė viceministras.

Seimo nariai kėlė klausimus dėl civilių apsaugos

Nors pateikimo stadijoje didžioji dauguma balsavusiųjų palaikė siūlymą denonsuoti konvenciją, Seimo salėje kilo abejonių, ar toks pasitraukimas iš tarptautinės sutarties yra tinkamas.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Skardžius svarstė, kaip siūlomas sprendimas gali atsiliepti civilių gyventojų apsaugai.

„Jūs bandote, išeidamas iš šios konvencijos dėl kasetinių sprogmenų naudojimo, išplėsti mūšio lauką. Be abejo, naudojant šiuos sprogmenis, kentės ne tik karinė jėga, bet ir civiliai“, – kalbėjo A. Skardžius.

Jo kolegė Agnė Širinskienė kėlė klausimą, ar apskritai pasitraukimas iš konvencijos yra įmanomas.

„Kadangi ši konvencija yra humanitarinės teisės dalis, tarptautinėje teisėje linkstama manyti, kad humanitarinė teisė yra paprotinė teisė. (…) Kitaip tariant, teisininkai diskutuoja, kad konvencijos denonsavimas nepanaikina valstybės įsipareigojimo netaikyti kasetinių šaudmenų“, – kalbėjo Seimo narė. 

Kritiškiausias konvencijos denonsavimui buvo Mišrios grupės atstovas Mindaugas Puidokas. Jis pabrėžė, jog tai – klaidingas žingsnis.

„Mes turime Ženevos konvenciją ir šio pobūdžio priemonės yra labai pavojingos civiliams. Dėl to Ženevos konvencija ir buvo priimta, kuri draudžia kasetinių sprogmenų naudojimą. Akivaizdu, kad karo Ukrainoje lauke matome karinių ekspertų pasisakymus, kad jokio nei lūžio, nei pranašumo kasetinių šaudmenų naudojimo prasme tame kare nei Ukrainos pusėje, nei Rusijos pusėje tas nesuteikia“, – kalbėjo M. Puidokas, vienintelis iš parlamentarų pateikimo stadijoje balsavęs prieš.

„Vadinasi, tokiai mažai valstybei kaip Lietuva atsisakyti Ženevos konvencijos, tokiu būdu kelti grėsmę, visų pirma, civiliams žmonėms (…) būtų tikrai, mano požiūriu, klaidingas žingsnis“, – pridūrė jis.

Visgi, kolegą netruko pataisyti konservatorius Arvydas Anušauskas, primindamas M. Puidokui, jog Seimas svarsto pasitraukimą ne iš Ženevos, o iš Oslo konvencijos.

Po pateikimo klausimas bus svarstomas Seimo Užsienio reikalų komitete (URK). Į parlamento salę balsavimui jis turėtų grįžti kitą savaitę.

ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.

Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.

Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.