Aktualijos | 5 MIN.
Antradienį Seimui pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įtvirtinti prievolę darbdaviams tikrinti, ar su nepilnamečiais dirbantys asmenys nėra teisti už seksualinius ar sunkius nusikaltimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktomis pataisomis numatoma, kad asmenys, dirbantys su vaikais, privalėtų turėti specialų elektroninį dokumentą – QR kodą – kurio pagalba tiek darbdaviai, tiek vaikų tėvai galėtų patikrinti, ar praeityje asmuo nėra įvykdęs nusikaltimų.
Anot įstatymo pataisas pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, šiuo metu galioja reikalavimas tikrinti darbuotojus, ar šie nėra bausti dėl seksualinių ar kitokių sunkaus pobūdžio nusikaltimų.
Visgi, pastebi ji, praktika rodo, jog šiuo metu galiojanti tvarka veikia neefektyviai. Todėl siūloma sukurti naują už seksualinius nusikaltimus teistų asmenų tikrinimo būdą – specialų QR kodą.
„Galiojantis teisinis reguliavimas susiduria su iššūkiais. Ir šiandien darbdaviai turėtų turėti pareigą, ar dirbantieji su vaikais nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus. Tačiau nevisi darbdaviai ir paslaugų gavėjai prieš įdarbindami asmenį ar prieš pradėdami gauti paslaugas patikrina, ar tas asmuo nėra teistas“, – antradienį Seime pristatydama įstatyminių pokyčių paketą kalbėjo M. Navickienė.
„Siekiame ir supaprastinti procedūras, ir užtikrinti atsakomybę bei pareigą ir prievolę tikrinti visus, kurie dirba su vaikais“, – kalbėjo ji.
Įstatymų pakeitimais siekiama griežtinti darbdavių atsakomybę – numatoma, jog įstaigos vadovai, darbinant asmenis, kurių veikla susijusi su vaikais, turėtų patikrinti minėtąjį QR kodą. Taip pat toks patikrinimas turės kartotis periodiškai – ne rečiau kaip kartą per metus.
Procedūrų kontrolę prižiūrės ir atsakingos institucijos – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija galės patikrinti, kaip darbdaviai laikosi įstatyme numatytos prievolės, bet kuriuo metu.
Numatoma, jog Socialinių paslaugų priežiūros departamentas užtikrins kontrolę socialinių paslaugų įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Savo ruožtu Nacionalinė švietimo agentūra bus atsakinga už švietimo ir sporto įstaigas, o Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – už sveikatos priežiūros sektorių.
Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Jeigu darbdavys netikrins asmens QR kodo prieš priimant jį į darbą ar kartą per metus – jam grės bauda nuo 300 iki 500 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda didės nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį kartą, bauda siektų nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Sulaukė klausimų, ar numatyta tvarka galios ir religinėse bendruomenėse
Pristatant įstatyminius pakeitimus, daliai parlamentarų kilo klausimų, ar siūloma tvarka ir prievolė tikrinti darbuotojų teistumą galiotų ir religinėse bendruomenėse.
„Kaip kontroliuosime kulto tarnus, kurie piktnaudžiauja, pasinaudoja savo galimybėmis ir seksualiai išnaudoja vaikus? Kol kas Lietuvoje šis klausimas neišspręstas“, – teiravosi socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Kaip šis įstatymo pakeitimas atlieps religines bendrijas ir bendruomenes?“, – savo ruožtu teiravosi Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.
Ministrė M. Navickienė nurodė, jog Seimui priėmus įstatymo pataisas, religinės bendruomenės taip pat įgytų teisę tikrinti savo narius ir dirbančiuosius – ar šie nėra teisti už nusikaltimus prieš vaikus.
„Religinės bendruomenės taip pat įgyja teisę tikrinti ir pas juos dirbančių žmonių QR kodus, ir esančių jų bendruomenėje QR kodus“, – atsakė M. Navickienė, pažymėdama, jog tėvai taip pat galėtų domėtis ir prašyti informacijos apie tikrinamus elektroninius kodus.
„Šioje vietoje paliekame galimybę vaiko atstovams pagal įstatymą domėtis, ar dirbantys su vaikais žmonės turi galiojantį QR kodą“, – aiškino politikė.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms – 95 Seimo nariai balsavo už, prieš pasisakė 12 politikų. Svarstymui į parlamento salę klausimas turėtų grįžti birželio 18 d.
etaplius TV
0
