Seimas svarstys prezidento siūlymus dėl didesnės centrinio banko pelno įmokos gynybai (papildyta)

Seimas svarstys šalies vadovo siūlymus, leidžiančius didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir esminę šios sumos dalį nukreipti tiesiai į Valstybės gynybos fondą.

Pateikimo stadijoje 75 parlamentarai šias prezidento Gitano Nausėdos teikiamas Gyventojų pajamų mokesčio ir Lietuvos banko įstatymų pataisas palaikė, 1 susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.

Pritarta, kad projektai toliau būtų svarstomi skubos tvarka, įstatymą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, tikimąsi, kad skubiai priėmus pakeitimus didesnė lėšų dalis gynybos fondą pasiektų jau šių metų gegužės pradžioje.

„Lietuvos bankas veikia efektyviai, banko kapitalas, banko atsargos kapitalas yra pakankami ir būtent visos prielaidos sudaro visas galimybes bankui labiau prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo“, – Seimo posėdyje kalbėjo prezidento patarėjas.

Seimui priėmus pokyčius, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis. 

Ši finansinė riba, Prezidentūros teigimu, nustatyta vertinant centrinio banko ankstesniu laikotarpiu į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.

„14 mln. eurų riba (…) yra atsiremiant į paskutinius LB įnašus į valstybės biudžetą, kas yra tam tikra prasme trijų metų biudžete numatyta“, – tikino V. Augustinavičius.

Prezidento patarėjo teigimu, skaičiuojama, kad iš LB įmokos galima būtų surinkti daugiau nei 100 mln. eurų.

Siūloma, kad LB į biudžetą nebereiktų mokėti iki 70 proc. apskaičiuoto pastarųjų trejų pasibaigusių finansinių metų centrinio banko pelno vidurkio.

„Vidurkio naikinimas sudaro galimybes kur kas greičiau gauti gynybai reikalingas lėšas iš LB pelno. Ir tai, kad siūloma pervesti ne 70 proc., o visą LB pelną po atskaitymų, yra apimties didinimas net ir ilguoju laikotarpiu“, – dėstė V. Augustinavičius. 

Siūlymai parengti konsultuojantis su LB ir Europos Centriniu Banku (ECB).

Papildomos lėšos būtų skirtos Lietuvai siekiant gynybai iki 2030-ųjų skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas LRT televizijai praėjusią savaitę sakė, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.