Seimas svarstys prezidento siūlymą taikyti papildomą NPD vaikus auginančioms šeimoms (papildyta)

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui šeimoms, auginančioms vaikus, taikyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD).

Už tokius Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, susilaikė 7, prieš balsavo 4 parlamentarai. Pagrindinis projektą svarstysiantis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas (BFK). Į plenarinę salę projektas svarstymo stadijoje turėtų sugrįžti gegužės 13 d. 

Šalies vadovas siūlo, kad PNPD už vaiką per mėnesį siektų 87 eurus, per metus – 1044 eurus. Išmokos būtų mokamos iki kol vaikams ar įvaikiams sukaks 18 metų arba iki 23 m., jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. 

Skaičiuojama, kad, priėmus šiuos pakeitimus, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus netektų apie 60 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

Kaip aiškino prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, toks dydis būtų taikomas ne tik dirbantiems pagal darbo sutartis, bet ir užsiimantiems individualia veikla. Be to, gaunantiesiems pajamas iš individualios veiklos būtų papildomai padidinamas pajamų mokesčio kreditas, apskaičiuotas pagal galiojančią formulę.

„Papildomą NPD dydį prisitaikytų ne tik dirbantys pagal darbo sutartis, bet ir asmenys dirbantys pagal individualią veiklą“, – pristatydama projektą teigė I. Segalovičienė.  

Anot prezidento, papildomas NPD reikalingas, nes Lietuvos mokesčių sistema neatsižvelgia į aktualias išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu. Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, 2022 m. duomenimis, Lietuvoje namų ūkiai be vaikų rečiau patiria skurdo riziką nei gyvenantys su bent vienu vaiku – atitinkamai 10,3 ir 13,3 proc.

I. Segalovičienė akcentavo, kad šeimos, auginančios vaikus, susiduria su reikšmingomis maisto, energetikos, komunalinėmis, vaiko parengimo į mokyklą, paskolų palūkanų, įvairių paslaugų nuo transporto iki sveikatos išlaidomis.

Todėl, G. Nausėdos teigimu, auginantys žmonės stokoja valstybės dėmesio ir pagalbos, kas atsispindi blogose Lietuvos demografinėse tendencijose. 

Prezidento projektas susilaukė opozicijos kritikos 

Tačiau prezidento pasiūlymas susilaukė Seimo opozicijos atstovų kritikos. 

Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė pastebėjo, kad dirbantiems individualiai įstatymų pakeitimai numato beveik 5 kartus didesnį NPD, nei dirbantiems pagal darbo sutartis. 

„Kodėl programuojama tokia nelygybė? Individualia veikla besiverčiantys asmenys galės finansinės naudos per metus turėti apie 1 tūkst. eurų pajamų. O dirbantys pagal darbo užmokestį, apie 200 eurų. Šis pasiūlymas yra pranašesnis turtingiesiems“, – klausė M. Lingė.  

Jam paantrino ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas.

„Kokią naudą gaus šeima, kuri gauna minimalią algą? Tokių šeimų Lietuvoje – dauguma“, – klausė parlamentaras.

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas tvirtino, kad NPD didinimas nesprendžia šeimų problemų, nes žmonėms auginantiems vaikus trūksta paslaugų. 

„Pinigai, jie savaime neišsprendžia šeimų problemų. Tai parodė Pietų Korėjos ir Japonijos visuomenė. Geros paslaugos sprendžia“, – sakė S. Gentvilas. 

O liberalas Eugenijus Gentvilas stebėjosi, kaip prezidentas tikisi įgyvendinti gerovės valstybę, tuo pat metu reikalaudamas 5 proc. nuo BVP gynybai skyrimo. 

„Ekonomistai sako, kad gal net nereikia didinti mokesčių, jei mes peržiūrėtume įvairias lengvatas figūruojančias biudžete. Bet dabar, kai prezidentas tęsia gerovės valstybės viziją, bet lygiagrečiai išsako būtinybę 5-6 proc. nuo BVP skirti gynybai. Mes nebesuvesime galų“, – kalbėjo E. Gentvilas. 

Prezidento teiktus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus Seimui šalies vadovas pateikė dar 2023 m. spalį, tačiau tuo metu parlamentas siūlymą atmetė.