Seimas spręs, ar paskelbti 2020 metus Mokyklų bendruomenių metais

Seimas bendru sutarimu po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narės socialdemokratės Dovilės Šakalienės ketvirtadienį pateiktam nutarimo projektui, kuriame siūloma paskelbti 2020 metus Mokyklų bendruomenių metais.

Po svarstymo Seimo komitetuose prie projekto plenariniame posėdyje planuojama grįžti gegužės 7 d.

Nutarimo projektą parengusi D. Šakalienė siekia atkreipti dėmesį į būtinybę gerinti emocinę aplinką mokyklose, suartinti ir sutelkti bendram darbui mokyklos bendruomenes, siekiant įveikti smurto bei patyčių iššūkius.

Parlamentarė siūlo atsižvelgti į Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS), vienijančios ir atstovaujančios daugiau nei 500 mokinių savivaldų visoje Lietuvoje bei turinčios padalinius 32 savivaldybėse, prašymą.

Projekto autorė taip pat siūlo reaguoti į 2018 m. lapkritį jungtiniame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje LMS atstovų pristatyto tyrimo apie psichosocialinę aplinką mokyklose rezultatus, kurie liudija, kad 25 proc. moksleivių ir 31 proc. mokytojų su smurtu susiduria patys arba susiduria jų kolegos.

Panašius skaičius atspindi Pasaulio sveikatos organizacijos 2018 m. atlikto Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys - Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, o 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių nurodė, jog tyčiojasi iš kitų.

Nutarimo projekte pažymima, kad švietimo pagalbos teikimo sistema Lietuvoje stokoja efektyvumo.

Jame teigiama, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kiekvienoje mokykloje 400 moksleivių paslaugas turi teikti vienas psichologas, tačiau, 2018 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdytos Švietimo būklės analizės duomenimis, net 51 proc. mokyklų psichologo neturi. LMS vykdyta apklausa parodė, kad psichologo buvimo mokykloje atveju moksleiviai labiau linkę pagalbos kreiptis ne į jį, o į savo mokytoją.

Nutarimo projekte pažymima, kad persidengia psichologo ir socialinio pedagogo funkcijos mokyklose: dažnai neaišku, kokiu atveju į kurį specialistą kreiptis; mokyklose, kuriose nedirba psichologas, psichologo funkciją atlieka socialinis pedagogas ir kt.

Nuo 2017 m. rugsėjo pagal švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ vienas Savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (SPPT) dirbantis specialistas turėtų teikti pagalbą ne daugiau kaip 2000 mokinių.

LMS vykdytos apklausos duomenimis, net 53 proc. moksleivių apskritai nežino, kas yra SPPT, o 31 proc. mokytojų nežino arba yra tik girdėję apie tokią instituciją, kuri turėtų padėti tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek mokiniams ir kuruoti švietimo pagalbos teikimą savivaldybėje.

Nutarimo projekte kalbama apie mokytojo vaidmens svarbą teikiant pirminę emocinę pagalbą moksleiviams, tačiau taip pat pažymima, kad „ne visi mokytojai yra pasiruošę suteikti tinkamą pirmąją psichologinę pagalbą, reaguoti į pastebimus patyčių, smurto atvejus tarp mokinių, o kartais tampa ir agresoriais mokinių atžvilgiu“.

„Saugi aplinka, paremta pasitikėjimu ir bendradarbiavimu tarp visų mokyklos bendruomenės narių, tinkamas emocinio intelekto ugdymas yra vieni svarbiausių aspektų, norint pasiekti gerų akademinių rezultatų ir užaugti aktyviu, sąmoningu piliečiu. Tai pagrindžia ir tyrimai: socialinis emocinis ugdymas 11 proc. pagerina moksleivių akademinius pasiekimus“, - sakoma Seimo narės D. Šakalienės parengtame dokumento projekte.

Seimui siūloma prisiimti „atsakomybę aktualizuoti svarbiausius ir daugiausiai iššūkių keliančius visuomenės klausimus bei problemas, siekiant jų nagrinėjimo bei sprendimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu“.

Vyriausybei siūloma sudaryti Mokyklų bendruomenių metų minėjimo komisiją, kuri parengtų minėjimo priemonių planą. Taip pat siūloma 2020 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiam planui įgyvendinti.

ELTA