Seimas pritarė prezidento veto dėl privačių gydymo įstaigų išrašomų siuntimų tvarkos

Seimas pritarė prezidento veto Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta privačioms gydymo įstaigos suteikti teisę išduoti siuntimus nemokamoms medikų specialistų konsultacijoms.

Grąžindamas įstatymą parlamentui, šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo jį laikyti nepriimtu. Tokį siūlymą antradienį palaikė 91 Seimo narys, 30 parlamentarų balsavo už tai, jog įstatymas būtų svarstomas iš naujo.

„Prezidento veto tikslas – grąžinti Seimui svarstyti kadenciją baigusio Seimo priimtą (...) įstatymą, kurio nuostatos prezidento įsitikinimu kelia iš tikrųjų reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai“, – antradienį Seime pristatydama šalies vadovo poziciją teigė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Paskutiniame praėjusio Seimo kadencijos posėdyje priimtos įstatymo pataisos numato galimybę siuntimus nemokamoms paslaugoms, specialistų konsultacijoms ar gydymui stacionare išrašyti ir privačioms gydymo įstaigoms, nepriklausančiomis Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai – t. y., nesudariusioms sutarčių su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis.

Tačiau, Prezidentūros vertinimu, Sveikatos sistemos įstatyme nebuvo numatytas efektyvus naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmas, skyrėsi įstatymų pakete numatytų teisės aktų įsigaliojimo terminai.

„Net ir jei būtų priimtas įgyvendinantysis įstatymas, būtų buvęs labai rimtas laiko tarpas, kuomet išduotų siuntimų priežiūra ir kontrolė nebūtų buvusi pradėta vykdyti“, – kalbėjo patarėja.

„Nenustačius veiksmingų kontrolės mechanizmų, išlieka, iš tiesų, labai didelė rizika dėl piktnaudžiavimo. Maža to, nebuvo atliktas šių įstatymų antikorupcinis vertinimas“, – tęsė ji.

I. Segalovičienė taip pat kritiškai įvertino grąžinamų įstatymų teisėkūros kokybę – anot jos, nebuvo įvertinas naujų pokyčių poveikis privalomojo sveikatos draudimo fondui, neatlikta ekonominių kaštų ir naudos analizė, Seimas dėl įstatymo neprašė ir Vyriausybės išvados.

„Lieka iki šiol neaišku, ar sveikatos sistemos antrinio ir tretinio lygio įstaigos iš tiesų yra pasiruošusios suvaldyti srautus ir priimti tuos būtent neprognozuojamų pacientų srautus, kurie ateis į sistemą gauti antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros paslaugų“, – Prezidentūros įžvelgiamas rizikas vardijo šalies vadovo patarėja.

Galiausiai, pažymėjo ji, nekontroliuojamas išrašomų siuntimų skaičius gali esmingai išbalansuoti sveikatos sistemą ir didinti sveikatos nelygybę.

Seimo vicepirmininkui, socialdemokratui Juozui Olekui pasiteiravus, ar iš esmės sutvarkius teisės aktuose paliktas technines spragas Prezidentūra palaikytų siūlomus pokyčius, I. Segalovičienė nurodė, jog sprendimas tobulinti grąžinamą įstatymą yra parlamento valioje.

„Vyriausybės ir gerbiamų Seimo narių iniciatyva tikrai gali būti šis įstatymas taisomas, bet tikrai kviestume pasižiūrėti ir iš esmės – ne tik kokias teigiamas pasekmes galėtų atnešti, bet ir kokias ypatingai neigiamas pasekmes atnešti ilgalaikėje perspektyvoje“, – įspėjo G. Nausėdos patarėja.

ELTA primena, kad parlamentas priėmė Sveikatos sistemos įstatymo pataisas paskutiniojo praėjusio kadencijos Seimo posėdžio metu – lapkričio 12 d.

Įstatymui grįžus į Seimą, parlamentarai sprendžia, ar atmesti prezidento veto, ar jam pritarti. Tam, kad šalies vadovo veto būtų atmestas, siūlymą paskutinėje balsavimo stadijoje turi palaikyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Naujoji centro-kairės valdančioji dauguma iš viso turi 86 mandatus parlamente.