Seimas pritarė naujiems kariniams vienetams, personalo didinimui, algų kariams kėlimui

Seimas trečiadienį patvirtino pakeistą principinę kariuomenės struktūrą, padidino kariams atlyginimus.

Pateikdama šį įstatymų paketą parlamente, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, kad pasiūlymai padaryti atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir išaugusį Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo poreikį, vykdant Valstybės gynimo tarybos priimtą sprendimą dėl nacionalinės divizijos parengimo iki 2030 metų.

Pagal priimtas pataisas, bendras karių skaičius Lietuvoje bus didinamas nuo 21 tūkst. iki 32,4 tūkstančio.

Profesionaliosios karo tarnybos karių skaičius ilgalaikėje perspektyvoje būtų didinamas iki 20 tūkst., karių savanorių – iki 6,8 tūkst., kariūnų – iki 600.

Kariuomenėje numatoma turėti daugiau generolų ir admirolų – nuo dabar galimų 14 šis skaičius didinimas iki 22. Atitinkamai pulkininkų galėtų būti iki 90 vietoj dabartinių 66.

Pulkininkų leitenantų ir komandorų bei majorų ir komandorų leitenantų ribinius skaičius norima reguliuoti krašto apsaugos ministro įsakymu.

Šauktinių skaičių planuojama didinti nuo 3,4 tūkst. iki 4,4 tūkst. per metus, dalyvaujančiųjų jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630.

Pasak ministrės, kasmet į pratybas ir mokymus pašaukiamų rezervistų skaičius turėtų augti nuo 2 iki 3 tūkst. asmenų.

Pagal patvirtintą naują principinę struktūrą, Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją sudarys trys lygiavertės nuolatinės brigados: pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pėstininkų brigada „Aukštaitija“, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, Inžinerijos ir Artilerijos pulkai, žvalgybos batalionas.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionai įeis į Artilerijos pulko sudėtį. 

Taip pat bus steigiami ir nauji kariniai vienetai: pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ – tankų batalioną, pėstininkų brigadoje „Aukštaitija“ – logistikos batalioną.

Be to, Lietuvos kariniams vienetams suteikti nauji vardai.

Pėstininkų divizija pavadinta Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija, karinių oro pajėgų oro gynybos pulkas gavo Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulko vardą, karinių jūrų pajėgų uosto ir priekrantės gynybos tarnybai suteiktas Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių bataliono vardas.

Depų tarnyba pavadinta Divizijos generolo Jono Sutkaus depų tarnyba, o „Geležinio vilko“ brigados Logistikos batalionas pervadintas į Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio logistikos batalioną.

Numatyti diviziją remiantys atskiri kariniai vienetai – žvalgybos batalionas, ryšių batalionas bei transportavimo batalionas. Oro gynybos pulke numatomas pirmasis ir antrasis oro gynybos batalionai, o artilerijos pulke – salvinės artilerijos ir savaeigės artilerijos batalionai.

Į principinės kariuomenės struktūros įstatymą įtraukta ir Karo komendantūrų valdyba bei Įgulų aptarnavimo tarnyba.

Trečiadienį Seimas taip pat priėmė sprendimus dėl didesnio darbo užmokesčio visų laipsnių kariams – nuo generolų iki eilinių karių.

BNS rašė, kad šiais pakeitimais siekiama į kariuomenę pritraukti ir joje išlaikyti žmones.

Krašto apsaugos ministerijos anksčiau pateiktais skaičiavimais, įgyvendinus visus teikiamus pasiūlymus, nuo liepos realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip 200 eurų „į rankas“.

Taip pat numatyti papildomi priedai už tarnybinio šuns priežiūrą, bazinį karinį rengimą, lauko pratybas, Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu.

Bus skatinami ir kariai, pasirinkę žvalgybininko kelią, jiems bus mokami priedai už karinį pasirengimą žvalgybai, skatinti ilgiau pasilikti tarnyboje.

Planuojama, kad artimiausią dešimtmetį divizijos ir kariuomenės tolygiam vystymui bei reikalingoms priemonėms įsigyti papildomai reikės apie 28 mlrd. eurų, o ilguoju laikotarpiu – po 2035 metų – papildomoms priemonėms įsigyti – dar apie 2 mlrd. eurų.

BNS skelbė, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.