Seimas pritarė KAM siūlomam socialiniam paketui dėl karių sąlygų gerinimo

Trečiadienį Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomam įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo siekiama pagerinti socialines karių sąlygas, didinti atlyginimus bei išmokas.

Po šio Seimo sprendimo, nuo šių metų liepos mėnesio 7 proc. didėtų profesinės karo tarnybos karių darbo užmokestis. Realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip 200 eurų „į rankas“ per mėnesį.

Už šią iniciatyvą balsavo 84 parlamentarai, balsuojančių prieš nebuvo, o vienas susilaikė.

Įstatymas numato didesnius atlyginimų koeficientus ir priedus

Įstatymas numato, kad didės profesinės tarnybos kariams mokamų atlyginimų koeficientai. Jų dydžiai priklausys nuo turimo laipsnio, pavyzdžiui, eiliniams koeficientas sieks 0,89, seržantams – 1,12, viršiloms – 1,52. Leitenantams koeficientai padidės iki 1,22, kapitonams – iki 1,63, pulkininkams – iki 2,49. Tuo metu generolo laipsnį turinčiajam koeficientas sieks 3,72.

Įstatyme įtraukta nuostata, kad padidės priedai tiems profesinės tarnybos kariams, kurių vykdomos pareigos yra susijusios su ypatinga specifika. Specialiosiomis operacijomis ir žvalgyba užsiimantiems arba tam besirengiantiems kariams priedai siektų nuo 0,27 iki 0,57. Priedai nuo 0,11 iki 0,21 didės tiems kariams, į kurių specifiką įeina skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje, pratybos ir kovinis budėjimas laivo įguloje, nardymai ar kiti veiksmai po vandeniu, šuoliai parašiutais, tiesioginis Lietuvos oro erdvės stebėjimas ir panašiai. Tuo metu už lauko pratybas kareivinių režimu priedo koeficientas siektų 0,8.

Šiais metais šių pokyčių įgyvendinimui ketinama skirti apie 18,2 mln. eurų. 2026 m. šių pokyčių įgyvendinimui prireiks apie 36,6 mln. eurų.

Balsuota už amžiaus ilginimą, LKA finansavimo tvarkos pokyčius

Kartu su šiuo paketu Seimo nariai balsavo ir už kitą KAM siūlomą pataisą dėl profesinės tarnybos pratęsimo.

Numatoma ir galimybė ne ilgiau kaip 4 metams pratęsti kario profesinę tarnybą – tokį sprendimą priimtų krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Nuo liepos būtų ilginamas ir perkėlimo į dimisiją amžius – riba būtų pakelta nuo 60 iki 65 metų. Toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.

Atsargos kariai nuo išleidimo į atsargą dienos, iki sukaks perkėlimo į dimisiją amžius, bus skiriami į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir ten atliks tarnybą. 

KAM parengtuose siūlymuose taip pat numatytas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) finansavimo tvarkos keitimas – galimybe studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje jau pasinaudojusiems studentams studijų LKA kainą apmokėtų ministerija. 

Šio pokyčio įgyvendinimui per metus gali prireikti apie 30 tūkst. eurų. 

Didinamas ir bendras ribinis karių skaičius nuo 21,07 tūkst. iki 32,4 tūkst. Atitinkamai profesinės tarnybos karių skaičius didėja nuo 12 tūkst. iki 20 tūkst. Pašaukiamų asmenų į nuolatinę privalomąją karo tarnybą skaičius didėtų nuo 3,4 tūkst. iki 4,4 tūkst.

Tuo metu karių savanorių ir kitų nenuolatinėje karo tarnyboje tarnaujančių skaičius didėtų nuo 5 tūkst. iki 6,8 tūkst. O kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių ir rezervo karių skaičius didėtų nuo 2,5 tūkst. iki 8 tūkst.

Sprendimas gerinti sąlygas priimtas po VGT pareiškimo dėl kariuomenės pajėgumų plėtros

ELTA primena, kad krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė jau anksčiau užsiminė apie planus Seimo pavasario sesijoje teikti vadinamąjį socialinį paketą, kurio tikslas – pritraukti daugiau žmonių į kariuomenę.

Toks siūlymas atsirado po to, kai balandžio viduryje prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškeltas tikslas iki 2038 m. išplėsti kariuomenės pajėgumų skaičių.

Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.

Šiuo metu Lietuvos sausumos pajėgose tarnauja apie 13,5 tūkst. karių iš profesinės tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės tarnybos ir krašto apsaugos savanorių pajėgų.

2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.

Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.