Seimas pritarė akcizų degalams didinimui

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukti CO2 dedamąją.

Už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 20, susilaikė 25 Seimo nariai.

Trečiadienį šiam įstatymo projektui pritarė parlamento Biudžeto ir finansų komitetas (BFK). Už projektą tuomet balsavo 7 komiteto nariai, 4 – susilaikė, „valstietis“ Juozas Varžgalys BFK posėdyje nedalyvavo.

Įstatymo projektui pritaręs BFK pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad tarša nėra vien aplinkosaugos rūpestis, o Briuselio grasinimai ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšų potencialus netekimas neturėtų būti lemiamu veiksniu svarstant įstatymą.

„Sunkiai įsivaizduotina, kad šiandien Sveikatos reikalų komiteto nariai balsuotų už paskatas nieko nekeisti. Ypač žinant faktą, kad visoje ES dėl prastos oro kokybės per anksti miršta daugiau nei 300 tūkst. žmonių per metus“, – Seimo plenarinio posėdžio metu teigė M. Lingė.

Jam pritarė ir pagrindinis įstatymo iniciatorius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, tikinęs, kad atsinaujinanti energetika Lietuvoje kuria šimtus tūkstančių darbo vietų.

„Mažoje Tauragės gamykloje gaminami vėjo energetikos bokštų cilindrai, „nosys“, ir ten dirba beveik 300 tauragiškių“, – aiškino jis.

Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys įstatymo projektui nepritarė ir ragino ne emociškai kalbėti apie siekį išspręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo klausimo, bet pasirinkti teisingas priemones šiai problemai spręsti.

„Niekas neabejoja, kad klimato kaita yra svarbus veiksnys, į kurį turime atsižvelgti ir mažinti taršą, tačiau pasižiūrėkime ar tos priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, padės tai išspręsti“, – sakė V. Gapšys.

Jam pritarė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius, kuris aiškino, kad taip skubama priimti įstatymą dėl Europos Komisijos (EK) reikalavimų Lietuvai klimato kaitos bei RRF lėšų klausimais.

„Kyla klausimas, kodėl taip elgiamasi ir yra skubama, nors šis įstatymo projektas yra užregistruotas jau 2021 m. Atsakymas labai paprastas – dėl to, kad EK pareikalavo Lietuvos, jog būtų konkrečiai pateiktas ir pradėtas svarstyti įstatymo projektas Seime, kuris susietas su klimato kaita, žaliosios transformacijos numatytais pokyčiais“, – tvirtino ekspremjeras.

Akcizų įstatymą siūloma keisti siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.

Taip pat numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti.

Galiausiai siekiama nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus ketinama įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.

CO2 dedamosios nenumatoma taikyti naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus. Taip pat, neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių jas buitinėms reikmėms, įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus.

Galiausiai, CO2 dedamoji nebūtų taikoma neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius tvirtino, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas Lietuvoje. Ji įspėja, kad jei to padaryti nepavyktų, tektų mokėti baudas.