REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Gegužės 9 d. 11:21

Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Sniegė Balčiūnaitė, Erika AlonderytėŠaltinis: BNS


266704

Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą – jam įsigaliojus padidės taršaus kuro akcizai, bus įvesti papildomi taršos mokesčiai, atsisakoma lengvatų, tačiau nebus apribotas pigesnio žemdirbių dyzelino naudojimas. Dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.

Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seime teigė, kad Lietuva už importuojamą iškastinį kurą ir elektrą kasmet sumoka apie 6 mlrd. eurų: „Lietuva vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro. Šiandien mes transformuojamės“.

Pasak jo, gyventojai gali gauti valstybės paramą ir įsirengti saulės jėgaines, įsigyti šilumos siurblius, pasikeisti senus šildymo katilus.

„Parama prieinama ir viešajam, ir privačiam sektoriui, tai Lietuva yra pasiruošusi transformacijai“, – pabrėžė S. Gentvilas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins transformuotis į mažiau taršesnius procesus.

„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.

Jis siūlė neignoruoti fakto, kad dėl prasto oro kasmet miršta daugiau žmonių.

Tuo metu „laisvietis“ Kasparas Adomaitis atkreipė dėmesį į lengvatas žemdirbiams įsigyjant kuro. Anot jo, šiuo atveju buvo galima priimti ir griežtesnius sprendimus.

„Nepalikome jokių ribojimų žemės ūkiui naudoti tą patį dyzeliną ir tuo pačiu dyzeliu mes arsime laukus, iš jų gaminsime biodegalus pirmos kartos, kurie iš tiesų labai mažai prisideda prie CO2 mažinimo. Tai tokių nesubalansuotų dalykų tikrai dar yra likę ir, neabejotinai, šitą Akcizų įstatymą tuo aspektu dar reikės taisyti“, – pabrėžė K. Adomaitis.

Pasak jo, Lietuvai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir manipuliacijų dėl degalų importo būtina.

„Daug gąsdinimų kaip čia viskas blogės ir panašiai, bet importiniai naftos degalai iš tiesų skandina Lietuvos ekonomiką nemažiau negu kad visi kiti veiksniai sudėjus kartu. Naftos, degalų importo kainos priklauso nuo karo, priklauso nuo manipuliacijų, kartelinių susitarimų didžiųjų pasaulio naftos išgavėjų tokių kaip Saudo Arabijoje, Rusijoje ir kitų šalių“, – kalbėjo K. Adomaitis.

Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas mano, kad pabrangus prekėms žmonės dažniau vyks apsipirkti į užsienį.

„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai įtakos Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų“, – teigė A. Gedvilas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika aiškino, kad gyventojai mokės už taršą, kurią sukelia tranzitu važiuojantis transportas.

„Ir toliau lieka tas pats registracijos mokestis ir dar siūloma užkabinti du papildomus akmenis – akcizus ir CO2 dedamąją. Ką tai reiškia kiekvienam Lietuvos piliečiui? Tai reiškia, kad mes mokėsime už taršą, kurią sukelia transportas, tai yra pravažiuojantis transportas per Lietuvą. Man labai gaila, apmaudu, keista ir pikta tuo pačiu, kai ministras kalba, kad mes suinteresuoti, kad kuo mažiau dyzelino piltųsi visi Lietuvoje, o važiuotų piltis į Latviją, Lenkiją ir tas pats pravažiuojantis krovininis transportas taip pat“, – kalbėjo K. Mažeika.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl tokio įstatymo nukentės Lietuvos konkurencingumas.

„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai mums palikdavo pravažiuojantis transportas CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“ – žurnalistams prieš posėdį Seime sakė parlamentaras.

„Antras dalykas, šitas įstatymo projektas skubinamas, nes Europos Komisija pareikalavo, kad jis būtų pateiktas ir jam būtų pritarta dėl RRF lėšų atidarymo Lietuvai“, – pridūrė jis.

A. Butkevičius taip pat nuogąstavo, kad padidinus mokesčius išaugusios sąnaudos gali būti perkeltos į prekių ir paslaugų kainą bei didinti infliaciją.

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad pakeitimams pritaria, jie yra reikalingi.

„Akcizams pritarsime ir ką daryti, žmonės dažniausiai yra nelaimingi, tačiau vis dėlto, kaip sakoma, reikia ir ne pats pagrindinis dalykas yra lyginimas, konkurencingesni ar nekonkurencingesni tapsime. Tai tokie dalykai, kuriuos valstybė turi, nori – nenori, imti ir spręsti“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pakeitimai yra bendros Europos Sąjungos politikos dalis.

„Žaliųjų mokesčių plėtra, kadangi tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai, jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį taip pat reikia atsiskaityti ir Europos Komisijai“, – prieš posėdį Seime teigė G. Skaistė.

M. Lingė yra sakęs kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša.

Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui: šių dviejų rūšių kurui galios vienodas akcizas – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas.

S. Gentvilas tvirtino, kad dėl akcizų žemdirbių kurui Lietuva nesiskirs nuo kaimyninių šalių: „Neišsišokame su žemdirbių apmokestinimu iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos aplinkos“.

Seimas taip pat atsisakė įvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubas, kaip buvo siūloma anksčiau.

Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.

Finansų ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė yra sakiusi, kad padidinus kuro akcizus valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus CO2 dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA