Seimas priėmė pakartotinai svarstyti pataisas dėl neįvykusių kelionių kuponų

Seimas antradienį po prezidento veto priėmė pakartotinai svarstyti Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimus dėl neįvykusių kelionių kuponų įteisinimo, kuriais turistams vietoje pinigų už neįvykusias keliones grąžinimo galėtų būti siūlomas kuponas.

Seimas prezidento veto priėmė vienbalsiai.

Seimo ypatingos skubos tvarka priimti įstatymai nustato, kad kelionių organizatorius, nutraukęs organizuotos turistinės kelionės sutartį, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos, o ne per 14 dienų, kaip iki šiol.

Šios nuostatos galiojimas nebūtų apribotas ekstremaliąja situacija ir apimtų visus atvejus, kai sutartį nutrauktų kelionių organizatorius.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo Seimui Civiliniame kodekse įrašyti nuostatą, kad visi turisto arba jo vardu sumokėti pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos.

„Prezidento veto siūloma atsisakyti Civilinio kodekso pakeitimo nuostatos, pagal kurią kelionių organizatoriui nutraukus sutartį, vartotojui jo sumokėti pinigai už organizuotą kelionę būtų grąžinami ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Atkreipiu dėmesį, kad Seimo priimto įstatymo nuostata yra bendro pobūdžio, taikoma visais atvejais ir niekaip nėra siejama ar apribota su turizmo sektoriuje susiklosčiusia sunkia padėtimi dėl COVID-19 pandemijos“, – Seime sakė prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė.

„Seimo priimta įstatymo pataisa prieštarauja Europos Sąjungos kelionės paslaugų paketui, direktyvoms nuostatoms. Direktyvoje nurodoma, kad pinigai vartotojui turėtų būti grąžinami ne vėliau kaip per 14 dienų po kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo“, – pridūrė J. Šovienė.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius siūlė pinigų grąžinimo terminą nustatyti ne 14 dienų, o 2 mėnesius.

„Prezidentūra tikrai negali paskatinti nesilaikyti Europos Sąjungos teisės, bet yra sektinų pavyzdžių. Tokios valstybės, kaip Danija, Vengrija, Estija, Portugalija yra pasirengusios ne kuponų, o valstybės pagalbos priemones“, – sakė prezidento patarėja.

Seimo narys Jurgis Razma teigė, kad ilgesnis pinigų grąžinimo terminas turėtų galioti tik karantino laikotarpio kelionėms.

„Gaila, kad nebuvo platesnių diskusijų. Kai diskutavau su Vartotojų asociacijos atstovais, jie sutinka, kad 3 mėnesių terminas būtų ir vartotojams suprantamas, priimtinas. Galima pataisyti vietą, kad tas ilgesnis terminas galiotų tik karantino laikotarpio kelionėms. Gaila, kad tiesmukiškai buvo sugrąžintas 14 dienų terminas, kuris, nesant rimtos valstybės pagalbos turizmo sektoriui, gali lemti masinius bankrotus“, – sakė J. Razma.

Liberalo Simono Gentvilo nuomone, 14 dienų pinigų grąžinimo terminas nuvarys turizmo įmones į bankrotą.

„Turizmo sektoriuje labai mažai turto įmonės turi ir labai greitai bankrutuos ir tie žmonės tikrai neatgaus pinigų. Reikia užtikrinti įmonių likvidumą. Palikdami 14 dienų pinigų grąžinimo principą, kas bus planas A, (...) tai paskandins 60-70 proc. sektoriaus įmonių į bankrotą“, – sakė S. Gentvilas.

Anot parlamentaro Mykolo Majausko, įstatymo nuostatos dėl ilgesnio termino turėtų būti taikomos tik ekstremalių situacijų atvejais.

„Šitas įstatymo projektas turėjo būti taikomas tik išskirtinėms sąlygoms, tačiau turime taip pat užtikrinti ir ilgesnę galimybę kelionių organizatoriams susitarti su jų klientais dėl pinigų išmokėjimo, nes nesant valstybės pagalbos verslas tiesiog bankrutuos“, – teigė Seimo narys.

ELTA