Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, bus prašoma prezidentės veto

Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

Išsiaiškinta, kad antradienio posėdyje prašant atidėti svarstymą ir grąžinti klausimą į Aplinkos apsaugos komitetą, nesilaikyta Seimo statuto. Dėl to parlamentarai vėl grįžo prie šio klausimo, komitetui nespėjus susirinkti įvertinti naujausių antikorupcinio vertinimo išvadų.

Už pataisas balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 7.

Seimas įstatyme taip pat nusprendė apibrėžti gyvenamosios teritorijos sąvoką. Gyvenamąja teritorija bus laikoma teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą laikoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija.

Seimo priimtos naujos nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir aplinkos ministras iki gruodžio 31 d. privalės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo Vyriausybė turės priimti atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus.

Kaip teigia projekto iniciatoriai, šiais pakeitimais siekiama sumažinti atliekų deginimo įrenginių neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Parlamentaras konservatorius Mykolas Majauskas posėdyje po balsavimo teigė, kad priimtas įstatymas kelia didelį susirūpinimą.

„Pirma, mes stabdoma valstybinius projektus, dėl kurių valstybė, tikėtina, patirs ne vieną šimtą milijonų eurų nuostolių. Antra, tai atima realią galimybę miestiečiams mokėti mažesnes sąskaitas už šildymą. Trečia, savo sprendimais dar kartą paminame Konstituciją, nes priimti įstatymai negali galioti jau įgyvendinamiems projektams. Be to, įstatymas turėtų nustatyti esminius ūkio subjekto veiksmus, o dabar tuos sprendimus deleguojama nustatyti Vyriausybei“, - kalbėjo M. Majauskas.

Jis sakė, kad bus kreipiamasi į prezidentę, kad vetuotų šį įstatymo projektą.

Tuo tarpu parlamentaras valstietis Mindaugas Puidokas sakė, kad balsavimas rodo, kad Seimui žmonių sveikata dar rūpi.

„Beveik 25 tūkst. parašų surinkta Kaune ir Vilniuje. Manau, kad esame atsakingi už juos visus“, - sakė Seimo narys.

ELTA primena, kad Seimas antradienio posėdyje turėjo grįžti prie aršias diskusijas įžiebusių Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, tačiau nusprendė jas vėl grąžinti į Aplinkos apsaugos komitetą.

Praėjusią savaitę posėdyje balsavimas dėl jų buvo atidėtas dėl per mažo užsiregistravusių Seimo narių skaičiaus.

Antradienio posėdyje tvirtinant darbotvarkę, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės pirmiausiai paprašė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė, kad tik šiandien yra gauta antikorupcinio vertinimo išvada, todėl siūloma klausimą grąžinti į komitetą, kad jame būtų galima apsvarstyti papildomas išvadas, ir grįžti į Seimo posėdžių salę su pakeitimais.

Minėtas pataisas yra užregistravę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Jų teigimu, plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių, todėl atsiranda poreikis valstybės mastu sumažinti pavojų visuomenei bei valstybei. Atliekų deginimo įrenginiai, pasak projekto autorių, vienai tonai atliekų reikalauja gerokai mažiau darbo vietų nei alternatyvi praktika, pavyzdžiui, perdirbimas.

„Dažniausiai atliekų deginimo įrenginiai statomi žemesnes pajamas gaunančių žmonių kaimynystėje, esant mažam gyventojų tankumui, remiantis prielaida, kad politiškai silpni gyventojų sluoksniai nepajėgūs pasipriešinti tokio objekto statyboms. Tai grubus bazinių aplinkosauginių principų pažeidimas. Modernūs atliekų deginimo įrenginiai, skirti tokiam atliekų tvarkymo būdui, beje, yra patys brangiausi, o tokių įrenginių statybų ir veikimo kaštus neišvengiamai turi dengti visuomenė. Atliekų deginimo įrenginių kompanijos paprastai naudoja įvairias komplikuotas finansavimo schemas, priverčiančias vyriausybes pasirašyti ilgalaikius išmokų įsipareigojimus, kurie, kaip jau ne kartą buvo atsitikę, - tampa nepakeliama našta vietos savivaldybėms“, - teigia parlamentarai.

Įstatymo pakeitimu siūloma visus atliekų deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, leisti statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

ELTA