Seimas pradėjo svarstyti partizanų būrių ir karo komendantūrų įteisinimą

Įgyvendinant visuotinės gynybos principą, kad kuo daugiau žmonių būtų įtraukti į valstybės gynimą, Seime pradėta svarstyti iniciatyva įteisinti ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetus, karo komendantūras.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nors teigė iš esmės palaikąs idėją, tvirtino, kad projektą reikės ne taisyti, o perrašyti.

„Kai or­ga­ni­zuo­ja­me mū­sų gy­ny­bą, daž­nai kal­ba­me apie NATO ko­lek­ty­vi­nes sau­gu­mo ga­ran­ti­jas, apie są­jun­gi­nin­kų bu­vi­mą čia, apie mū­sų ka­riuo­me­nės pa­reng­ties ir ko­vi­nės ga­lios stip­ri­ni­mą. Tai mes ga­na sėk­min­gai da­ro­me. Bet yra tre­čias rams­tis, tai yra vi­suo­me­nės įsi­trau­ki­mas į gy­ny­bą, ko­men­dan­tū­rų kū­ri­mas, jų reg­la­men­ta­vi­mas“, – šią savaitę Seime pristatydamas projektą sakė vienas iš jo iniciatorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, siūlomos įteisinti komendantūros karo atveju sudarytų užnugarį šalies gynėjams.

„Štai da­bar prieš po­rą sa­vai­čių bu­vau Char­ko­ve, ku­ris, be abe­jo, did­vy­riš­kas mies­tas, ap­si­gy­nęs mies­tas. (...) Ir štai čia, ta­me Char­ko­ve, va­žiuo­ja­me per til­tą, per upę, ir ži­no­te, ką aš ma­tau: pa­gy­ve­nu­sio am­žiaus sen­jo­ras su au­to­ma­tu iš es­mės pat­ru­liuoja, na, pri­žiū­ri til­tą. Tai yra ti­pi­nė ko­men­dan­ti­nė funk­ci­ja, ku­riai ne­rei­kia ka­riuo­me­nės, spe­cia­laus ka­rio, ją ga­li at­lik­ti žmo­gus, tu­rin­tis tam tik­rų įgū­džių, bet jis ga­li tie­siog rem­ti ka­riuo­me­nę“, – teigė Seimo narys. 

Pagal projektą, karo komendantūra būtų valstybės institucija su patvirtinta struktūra, kuri remtų karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš rezervo karių, komendantinių šaulių, kitų apmokytų žmonių.

Pasak L. Kasčiūno, be rezervo karių ir komendantinių šaulių, prie komendantinių vienetų galėtų prisidėti medžiotojai, kiti ginklų savininkai.

„Da­bar Seimo narys Justinas Ur­ba­na­vi­čius, parengtojo re­zer­vo ka­rys, ne­ži­no, ką jam da­ry­ti. (...) Gal po šio įsta­ty­mo jis jau ži­nos, kad ga­lė­tų bū­ti ko­men­dan­tū­ro­je. Kęstutis Vil­kaus­kas taip pat tu­ri ži­no­ti sa­vo vie­tą. Andrius Pa­lio­nis – me­džio­to­jas, bet gal­būt ir­gi no­ri tap­ti ko­men­dan­tū­ros da­li­mi. Bus pa­tik­ra, ap­mo­ky­mai, prie­sai­ka – ir tu jau ži­nai sa­vo vie­tą“, – aiškino NSGK vadovas.

Jis teigė šiomis pataisomis siekiantis sukurti sistemą, kad kiek­vie­nas žmo­gus, ku­ris no­rėtų pri­si­dė­ti prie šalies gy­ny­bos ko­men­dan­tū­ro­se, ži­no­tų, kam sa­vo sa­vi­val­dy­bė­je pa­skam­bin­ti ir pranešti apie savo norus, kad būtų įtrauktas į mokymus ir pačią gynybos struktūrą.

Patalpomis komendantūras turėtų aprūpinti savivaldybės, ryšio ir informacinėmis sistemomis bei ginkluote, specialiosiomis priemonėmis teritorinei apsaugai – kariuomenė. 

Karo komendantūros savo veiklą aktyvuotų įvedus karo padėtį.

„Ko­men­dan­tū­ros yra ko­va su di­ver­si­nė­mis gru­pė­mis, ku­rios ka­ro pa­dė­ties me­tu vi­sa­da bus di­džiu­lis iš­šū­kis, tai yra in­fra­struk­tū­ros ap­sau­ga, kri­ti­nės in­fra­struk­tū­ros ap­sau­ga, ypač kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se, tai yra eva­ku­a­ci­jos pro­ce­sų val­dy­mas, tai yra pa­ra­ma gy­vy­bi­nėms funk­ci­joms, nes vals­ty­bė ir ka­ro pa­dė­ties me­tu tu­ri eg­zis­tuo­ti, tu­ri veik­ti. To­dėl šia­me įsta­ty­mo pro­jek­te mes ir siū­lo­me la­bai tiks­liai reg­la­men­tuo­ti ko­men­dan­tū­rų veik­lą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Įstatymo pataisomis būtų įteisinami ir koviniai ginkluoto pasipriešinimo, partizanų vienetai. Įvedus karo padėtį, jie būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.

Pataisomis reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka.

Ginkluoti pasipriešinimo ir partizanų būriai būtų sudaromi savanoriškumo pagrindu iš pilnamečių piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios įvedus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, vykdantys ginkluotos gynybos ar teritorinės apsaugos užduotis.

Pagal projektą, įvedus karo padėtį, į ginkluotąsias pajėgas būtų įtraukti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervai, taip pat ginkluotosioms pajėgoms būtų priskirti komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai.

Seime per projekto pateikimo procedūrą krašto apsaugos ministras A. Anušauskas kalbėjo prieš projektą, tačiau balsuodamas jį palaikė.

Jis tvirtino esąs ne prieš pasiūlytas idėjas, tačiau, anot jo, projektą reikės perrašyti.

„Pa­ti idė­ja ge­ra, bet dar kar­tą kar­to­ju, mes ne­ga­li­me nu­leis­ti tei­sės ak­tų ren­gi­mo kar­te­lės per že­mai. Idė­joms įgy­ven­din­ti vis tiek rei­kia nau­do­tis tei­si­nin­kais, tai aš siū­lau vis dėl­to nau­do­tis ir Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­kais. (...) Bet ku­riuo at­ve­ju aš dar kar­tą kvie­čiu žiū­rė­ti at­sa­kin­gai į to­kius tei­sės ak­tus, nes jie tu­ri, kaip tei­sin­gai pa­mi­nė­ta, su­stip­rin­ti gy­ny­bą, bet ne­su­jauk­ti va­do­va­vi­mo gy­ny­bai“, – tvirtino jis.

Šioms pataisoms per pateikimą pritarė 93 Seimo nariai, susilaikė trys parlamentarai. 

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkritį.