Seimas pradėjo svarstyti idėją iš esmės keisti moksleivių brandos vertinimą

Seimas svarstys „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos idėją iš esmės keisti abiturientų brandos vertinimo sistemą: rezultatą lemtų ne tik egzaminai, bet ir dalykų vidurkis, neformali veikla.

„Šio pa­kei­ti­mo es­mė yra nuo 2027 me­tų iš es­mės pa­keis­ti ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­los bran­dos ver­ti­ni­mą. Nuo 2027 me­tų bran­dos ver­ti­ni­mą su­da­ry­tų ke­tu­rios es­mi­nės da­lys. Pir­mo­ji da­lis bū­tų bran­dos eg­za­mi­nai, vi­siems vie­no­dai pri­va­lo­mi, ir tai su­da­ry­tų 50 proc. nuo vi­sų ver­ti­ni­mų“, – sakė projektą pristatęs E. Jovaiša.

Taip pat moksleivio baigiamąjį balą sudarytų mokymosi dalykų metinis vidurkis, baigiamasis darbas ir neformalaus švietimo pasiekimai. Ugdytinio brandos aukščiausias balas būtų nustatytas 100, norint gauti atestatą reikėtų surinkti ne mažiau nei 60 balų.

Už tokias Švietimo įstatymo pataisas šią savaitę po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 21 ir susilaikė 26 parlamentarai. Toliau pataisas svarstys komitetai, dėl jų paprašyta Vyriausybės išvados.

Pagal projektą, visi abiturientai turėtų laikyti penkis egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos, pilietinės brandos, gamtos mokslų. Egzaminų rezultatai lemtų pusę brandos balų.

„Tai­gi tas bran­dos ates­ta­tas, ver­ti­ni­mas su­si­da­ry­tų iš 100 ba­lų, tai yra bran­dos eg­za­mi­nai – 50 ba­lų, vi­dur­kiai – 20 ba­lų, bran­dos dar­bas – 15 ba­lų ir kom­pe­ten­ci­jų port­fe­lis – 15 ba­lų“, – kalbėjo E. Jovaiša. 

Jis siūlo, kad naujoji sistema įsigaliotų nuo 2027 metų.

„To­dėl ir pa­si­rink­ta to­kia da­ta – 2027 me­tai, kad at­ei­nan­čio ru­dens aš­tun­to­kai jau ži­no­tų, kad mes ver­tin­si­me jo dar­bo sis­te­min­gu­mą, ku­rį kaip tik ir at­sklei­džia vi­dur­kiai“, – teigė parlamentaras.

Švietimo įstatymo pataisas su E. Jovaiša teikia „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata, „valstietė“  Aušrinė Norkienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai Saulius Skvernelis, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė.

Už pataisas kalbėję parlamentarai teigė, jog jos tiksliau parodytų moksleivio pasiekimus nei egzaminai, nes būtų vertinamas ilgesnis laikotarpis.

„Eg­za­mi­nų me­tu per tą vie­ną va­lan­dą iš es­mės spren­džia­si vai­ko at­ei­ties li­ki­mas. Toks pa­siū­ly­mas iš es­mės vai­kui su­ma­žin­tų stre­są, pa­leng­vin­tų stojimą į uni­ver­si­te­tus ar ki­tas aukš­tą­sias mo­kyk­las, kad bū­tų ver­ti­na­mas ne tik tą aki­mir­ką gau­tas kaž­koks įver­ti­ni­mas, pa­žy­mys, bet ir da­lies, tar­ki­me, dve­jų, tre­jų me­tų vi­dur­kis“, – sakė „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad „įsta­ty­mo pro­jek­tas yra toks, liau­diš­kai tariant, ža­lias“. Pasak jo, projektas galėtų prieštarauti Konstitucijai, taip pat būtina, kad jį įvertintų Vyriausybė ir Rektorių konferencija.

„Ki­ta ver­tus, su­pla­ki­mas ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo ir ne­for­ma­lio­jo, pa­pil­dan­čio for­ma­lų­jį, yra ar­ba vi­siš­kas ne­su­pra­ti­mas šios es­mės, ar­ba ty­či­nis no­ras įvelti mus į vi­siš­ką ko­šę to­dėl, kad ne­for­ma­lus švie­ti­mas šian­dien ne­tu­ri jo­kių rė­mų, jo­kios sis­te­mos, pa­gal ku­rią bū­tų vyk­do­ma vie­na ar ki­ta pro­gra­ma. Bet ko­kia­me rū­sy­je ko­kia nors mu­zi­ki­nė mo­kyk­la ar­ba ar­che­o­lo­gų bū­re­lis ne­re­gist­ruo­tas reiš­kia ga­li­my­bę pri­dė­ti ko­kį nors pliu­są tiems vai­kams“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

Šiuo metu norint gauti brandos atestatą reikia būti išlaikius du brandos egzaminus. Vienas iš jų – lietuvių kalbos ir literatūros – yra privalomas. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – galima rinktis savo nuožiūra. Tačiau norint studijuoti aukštojoje mokykloje ar pretenduoti į valstybės finansavimą studijuojant, reikia išlaikyti daugiau egzaminų.

BNS