REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2023 m. Balandžio 27 d. 13:10

Seimas po svarstymo pritarė bankų solidarumo įnašui

Lietuva

BNS / Fotobanko nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


265647

Ketvirtadienį Seime po svarstymo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Už balsavo 85, prieš 8, susilaikė taip pat 8 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, priėmimo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš gegužės antrąją savaitę.

Trečiadienį šiam įstatymo projektui pritarė ir parlamento Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

Plenarinio posėdžio metu buvo svarstomas ir trijų parlamentarų – Valiaus Ąžuolo, Andriaus Palionio bei Jono Pinskaus siūlymas, kad lėšos iš bankų solidarumo įnašo būtų numatytos ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, bet ir palūkanoms už vieną paimtą kreditą per 2023 ir 2024 metų mokestinius laikotarpius.

Šiam siūlymui Seimas nepritarė – už balsavo 30, prieš 47, susilaikė 14 parlamentarų.

Taip pat buvo pateiktas parlamentaro Petro Gražulio pasiūlymas, kuris iš esmės buvo toks pats, kaip ir prieš tai minėtų trijų opozicijoje esančių politikų.

P. Gražulio iniciatyvai parlamentas taip pat nebuvo linkęs pritarti – 35 balsavo už, prieš 49, susilaikė 14 Seimo narių.

Abiems pasiūlymams šią savaitę nepritarė ir BFK.

Praėjusią savaitę Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Už balsavo 107, prieš 6, susilaikė 14 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.

Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.

Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA