Seimas po pateikimo pritarė šalyje pratęsti nepaprastąją padėtį

Už Seimo nutarimą balsavo 85 parlamentarai, prieš – 2, susilaikė 18 Seimo narių. Numatoma dėl priėmimo balsuoti antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje.

 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Kremliaus karinė agresija tik intensyvėja, todėl neįmanoma pašalinti padidėjusios grėsmės be nepaprastųjų priemonių.

 

„Grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi. Jos metu daromi nusikaltimai žmoniškumui. Karo nusikaltimai ir jų mastas tik didėja. Be to, Rusijos Federacija laikosi atviros ir intensyvėjančios grasinimų retorikos Ukrainą remiančių valstybių atžvilgiu, kartu niekindama jų nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ir netgi kvestionuodama jų egzistavimą. Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant kai kurių konstitucinių teisių ir laisvių apribojimų bei nenustačius nepaprastųjų priemonių“, – pristatydama įstatymo projektą kalbėjo Seimo pirmininkė.

 

Vis tik Seimo posėdyje Mindaugas Puidokas teiravosi, kokiu pagrindu pasibaigus pandemijai bei Baltarusijos migracijos krizei yra pratęsiama nepaprastoji padėtis visoje šalyje, o ne tik pasienio ruože su Rusija ir Baltarusija. Mat, jo teigimu, įvedus nepaprastąją padėti visoje Lietuvoje, yra atbaidomi turistų srautai.

 

Atsakydama M. Puidokui premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad nutarime yra numatytos priemonės, kurias būtina taikyti ne tik pasienio ruože, tačiau ir visoje Lietuvoje.

 

„Nepaprastoji padėtis yra įvesta dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir tai turi platesnes pasekmes negu pasekmes vien pasieniui. Tiek kibernetinės saugos incidentai, tiek ir kiti incidentai galimi visoje teritorijoje“, – teigė I. Šimonytė.

 

Vytautas Bakas nuogąstavo, kad esą įvedus nepaprastąją padėtį būtų apribotos žmonių teisės dalyvauti profsąjungų veikloje, derėtis dėl atlyginimų, streikuoti. Visgi ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį, kad pataisas dėl streikų ketinama apsvarstyti.

 

„Dėl streikų, taip, manau, kad situacija nėra gera, bet tam yra pritarta po pateikimo taip pat ir mano balsu Darbo kodekso pataisoms, kurias turi apsvarstyti Trišalė taryba. Ir tikrai jokių problemų tas pataisas padaryti aš nematau“, – komentavo I. Šimonytė.

 

Įstatymo projekte nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu draudžiama retransliuoti ir platinti internete Lietuvos teritorijoje Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai jos retransliuojamos iš ES valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

 

Taip pat asmenims draudžiama organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos ir Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.