Seimas po pateikimo nepritarė lytiškumo ugdymo įtraukimui į etikos ir tikybos pamokas

Seimas po pateikimo nepritarė opozicinių frakcijų siūlymui iš Gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir ją integruoti į tikybos arba etikos pamokas.

Už įstatymo projektą balsavo 56 parlamentarai, prieš – 43, susilaikė – 23 Seimo nariai.

Vis dėlto, buvo nuspręsta projektą tobulinti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuratis, pristatydamas įstatymo projektą, pabrėžė, jog šiuo pasiūlymu siekiama rasti kompromisą dėl diskusijas visuomenėje sukėlusios Gyvenimo įgūdžių programos.

„Mes teikiame kompromisinį siūlymą, juo užtikrintume Konstitucinę tėvų teisę nevaržomai rūpintis vaikų doroviniu auklėjimu ir užtikrintume, kad Gyvenimo įgūdžių programa toliau vystytųsi. Siūlome lytiškumo ugdymo dalį perkelti į dorovinio ugdymo programą, kurioje egzistuoja pasirinkimo teisė“, – Seimo posėdyje kalbėjo L. Kukuraitis.

Anot jo, didžiausia Gyvenimo įgūdžių programos problema – tėvų teisės į vaikų dorovinį auklėjimą suvaržymas. Parlamentaro teigimu, tėvai turi turėti galimybę pasirinkti, kaip jų vaikai bus mokomi lytiškumo – etikos ar tikybos pamokose.

„Kai lytiškumo ugdymas įdedamas į Gyvenimo įgūdžių programą, tėvai praranda teisę užtikrinti vaikų dorovinį auklėjimą, nevaržomai rūpintis doroviniu auklėjimu, kuris yra apibrėžtas Konstitucijoje“, – Seime kalbėjo L. Kukuraitis.

„Šioje programoje tokių galimybių nėra, bent jau niekaip teisiškai programoje neapibrėžta, kaip tėvai gali dalyvauti šiuose sprendimuose dėl turinio, kaip bus dėstomas lytinis ugdymas“, – akcentavo jis.

Vis dėlto, jam prieštaravo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, atkreipdama dėmesį, kad įstatymo projektas yra veikiau pozicijos išreiškimas dėl Gyvenimo įgūdžių programos, nei kompromisinis pasiūlymas.

„Šis projektas yra labiau pozicijos išreiškimas ir labiau forma, nei pasiūlymas, kuris kažką realiai spręstų“, – teigė I. Pakarklytė.

„Tai vienas blogiausių švietimo sistemai dalykų. Vienas blogiausių dalykų – kai politikai detaliai pradeda kištis ugdymo turinį, kur ir kaip jo turėtų būt ir kaip turėtų būti mokoma“, – Seime kalbėjo ji.

Diskusijose dėl Gyvenimo įgūdžių programos tinkamumo, „laisvietė“ sakė pasigendanti vaikų interesų prioretizavimo.  

„Pasigendu kalbėjimo apie vaiko interesus. Kiek dar Lietuvoje 11-mečių, 13-mečių turės lauktis, turės būti prievartaujami, kad mes pagaliau suprastume, kad yra reikalingas toks mokymas?“ – klausė I. Pakarklytė.

„Gyvenimo įgūdžių programoje yra numatyti žingsniai, kaip atpažinti smurtą, kaip atpažint seksualinį smurtą. Akivaizdu, kad mes dar to dabar neturime“, – pabrėžė politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra išreiškusi nepalaikymą opozicijos siūlymui su lytiškumu susijusias temas išimti iš Gyvenimo įgūdžių programos ir integruoti į tikybos arba etikos pamokas.

Įstatymo projektą pasirašė praktiškai visi Seimo opozicijos atstovai, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakciją.

Projektu siūloma Švietimo įstatyme įtvirtinti normą, kad į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu. Pažymima, kad tėvams pagal savo įsitikinimus renkantis dorinį ugdymą (etiką arba tikybą) jie kartu pasirinktų ir jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą. 

Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.

Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu, dalis savivaldybių merų išreiškė kritiką ir nepasitikėjimą startavusia pamoka.