Seimas planuoja turėti nuolatinius savo atstovus Ukrainoje ir Vokietijoje

Seimas planuoja turėti nuolatinius savo atstovus Ukrainoje ir Vokietijoje.

Naujų pareigybių įsteigimui šią savaitę pritarė Seimo valdyba.

Anot jos sprendimo, nuolatinis atstovas Ukrainoje pareigas galėtų pradėti eiti nuo kitų rugsėjo, tuo metu Vokietijoje – kai tam bus skirtas finansavimas.

Įsteigti Seimo nuolatinio atstovo pareigybes šiose šalyse pasiūlė Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). Anot jo, šie pareigūnai reikalingi atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, visokeriopą paramą Ukrainai euroatlantinės integracijos kelyje ir Vokietijos parlamento svarbą.

Seimo kanceliarijos skaičiavimu, išlaikyti atstovą Vokietijoje kitąmet kainuotų 134 tūkst. eurų per metus, Ukrainoje – 126 tūkst. eurų.

Laikinosios Seimo kanclerės Vaidos Servetkienės teigimu, kitų metų Seimo biudžeto projekte šios lėšos nenumatytos.

„Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad pasirengimui pirmininkauti ES mes ne visą sumą gauname, kiek mažesnė suma numatyta žmogiškiesiems ištekliams, čia mes jau turėtume truputį žiūrėti ir dėliotis prioritetus, todėl dėl abiejų atstovų reikėtų galvoti, kaip dėlioti prioritetus ir kam skiriame didesnį dėmesį“, – sakė ji.

Dėl lėšų trūkumo nutarta prioritetą teikti pareigybės Ukrainoje steigimui. 

„Žinant, kad pinigų nėra, ir žinant, kad Ukrainai reikia labiausiai padėti ir kartu padėdami Ukrainai mes realiai ir ruošiamės pirmininkauti ES, nes mūsų vienas pagrindinių pirmininkavimo tikslų bus būtent Ukraina, jos dalyvavimas plėtros procese, puikiai žinome, koks didžiulis yra Seimo vaidmuo harmonizuojant įstatymus, šiandien siūlyčiau politinį pritarimą padaryti grynai tam etatui Ukrainoje, atidedant etato Vokietijoje svarstymą“, – sakė Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.

Tuo metu URK pirmininkas Emanuelis Zingeris prašė Vokietijos klausimo neatidėti, bet išreikšti politinę valią ir dėl nuolatinio atstovo šioje valstybėje.

„Pas mus yra visiškai tragiškas politinių santykių nebuvimas tarp Berlyno elito ir Vilniaus. Apie tai kalbėjome ne sykį. Jei iki (Antrojo pasaulinio – BNS) karo Ryga, Talinas ir Kaunas šnekėjo vokiškai, tai dabar mes neturime iš esmės tikrų ryšių su politiniu Berlyno elitu“, – teigė E. Zingeris.

„Berlyno reikšmė Lietuvoje tapo iš esmės lemtinga mūsų šaliai ir taps vis lemtingesnė. Turiu galvoje ne tik karinę brigadą, bet visa kita, kas ateina iš paskos, todėl politinio dialogo buvimą tarp dviejų sluoksnių turėtume sustiprinti“, – pabrėžė jis.

Vokietija įsipareigojo iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuoti savo brigadą, o Lietuva – ją tinkamai priimti.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu valdyba priėmė politinį sprendimą dėl abiejų pareigybių steigimo.

Anot jos, pasiūlymą dėl papildomų lėšų skyrimo Seimui kitų metų biudžete galėtų registruoti URK nariai.

Šiuo metu Seimas nuolatinius atstovus turi JAV ir Europos Sąjungoje. Jų uždavinys – padėti stiprinti ir plėtoti Seimo bei tos užsienio valstybės, kurioje dirba, parlamento bendradarbiavimą, teikti jam informaciją apie Seimo veiklą, reguliariai informuoti Seimą apie užsienio valstybės parlamento veiklą.