Seimas paprašė STT įvertinti siūlomą azartinių lošimų reguliavimą

Seimas po svarstymo pritarė Azartinių lošimų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisoms, kuriomis, kaip deklaruoja iniciatoriai, siekiama sudaryti galimybes didesnei konkurencijai nuotolinių lošimų srityje.

Antradienį po svarstymo projektą palaikė 74 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 39 parlamentarai susilaikė.

Seimas iki įstatymų pataisų priėmimo nutarė paprašyti STT atlikti projekto antikorupcinį vertinimą  bei paprašė Vyriausybės išvados.

Įstatymo pataisomis siekiama atsisakyti reikalavimo nuotolinių lošimų organizatoriams turėti įsteigtas ir veikiančias antžeminių lošimų vietas. Projektą inicijavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas kvietė parlamentarus panaikinti šį diskriminacinį apribojimą. Jo teigimu, priėmus siūlomas pataisas, tūkstantį kartų padidėtų licencijos mokestis azartinių lošimų organizatoriams, taip pat būtų suteiktos didesnės teisės savivaldai.

Pasak jo, šiuo metu lošimų vietos atidaromos netgi daugiabučių namuose, o tai sukuria kriminogeninę situaciją, kelia rimtą socialinę problemą.

„Šiuo projektu nėra patenkinti kai kurie azartinių lošimų organizatoriai. Kviečiu atsispirti jų spaudimui, užtikrinti skaidrumą“, – ragino M. Majauskas.

Tačiau Seimo opozicijos atstovai siūlomas naujas įstatymų nuostatas vertino kritiškai, įžvelgdami priešingą jų efektą. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad atsisakius reikalavimo nuotolinių lošimų organizatoriams turėti antžeminių lošimų vietas, nebus įmanoma sukontroliuoti tuos, kurie organizuoja nuotolinius lošimus.

„Šitos agresyvios nuotolinės rinkos nebus įmanoma sukontroliuoti“, – mano J. Sabatauskas. Jis pastebėjo, kad per pandemijos laikotarpį apie 10 tūkstančių daugiau žmonių paprašė, kad nebūtų jiems leista lošti.

Seimo narė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė projektą kritikavo dėl nepakankamos rizikos valdymo ir skirtingų įstatinio kapitalo reikalavimų. Ji pasigedo platesnių diskusijų Seimo savižudybių ir priklausomybių prevencijos komisijoje.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius mano, kad siūlomos įstatymo pataisos – tai naujas būdas, kaip tapti priklausomiems nuo lošimų. Jis prognozuoja, kad jaunimas sėdės nekontroliuojamas namuose, darbo vietose ir žais.

Seime svarstomu įstatymo projektu nustatoma nauja licencijos rūšis – licencijos organizuoti nuotolinius lošimus, taip pat reglamentuojamas vienkartinis mokestis už tokios licencijos išdavimą.

Jeigu Seimas pritartų, būtų nustatytas vienkartinis mokestis: už licencijos organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais išdavimą – 300 000 eurų; už licencijos organizuoti lošimus B kategorijos automatais išdavimą – 300 000 eurų, už bingą, totalizatorių ir lažybas – 100 000 eurų; už nuotolinius lošimus – 500 000 eurų, už visų rūšių lošimų licencijas – 1 000 000 eurų.

Pagal siūlomą projektą, automatų ar bingo salonai, lošimo namai (kazino), lažybų ir totalizatoriaus punktai, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, steigiami savivaldybių tarybų sutikimu.

Pagal svarstomas įstatymo pataisas, bendrovės, organizuojančios nuotolinius stalo lošimus ir nuotolinius lošimus A kategorijos automatais, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 158 000 eurų.

Siūloma nustatyti, kad bendrovės, organizuojančios nuotolines lažybas, nuotolinį totalizatorių, nuotolinius lošimus B kategorijos automatais, nuotolinį bingo lošimą, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 289 000 eurų.

Projektas numato, kad bendrovės, organizuojančios nuotolinį žirgų totalizatorių, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 144 000 eurų.

Leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimai steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, galiotų 5 metus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos.

Leidimo galiojimo terminą Priežiūros tarnyba galėtų pratęsti neribotą kartų skaičių ir kiekvieną kartą 5 metų terminui, išskyrus atvejus, kai bendrovė pageidauja gauti leidimą trumpesniam negu 5 metų terminui.

Leidimai organizuoti nuotolinius lošimus galiotų neterminuotai.

Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

ELTA