Seimas nutarė didinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą

Antradienį Seimas priėmė siūlytus Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pokyčius, kuriais numatoma organizuojant įvairius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikyti 22 procentų tarifą.

Už projektą priėmimo stadijoje balsavo 72, susilaikė 9, prieš nebuvo nei vienas parlamentaras.

Iki šiol, organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei buvo taikomas 20 procentų mokesčio tarifas.

Numatoma, kad įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Seime šį mėnesį pateiktas ir Finansų ministerijos inicijuotas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūlomi griežtesni ribojimai minėtam sektoriui.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti valstybės formuojamos politikos lošimų sektoriuje kryptį. Siūlomas nustatyti tikslas grindžiamas lošimų prieinamumo ir jų galimos žalos asmens sveikatai mažinimu. Siekiant nustatyto tikslo, būtų vadovaujamasi lošimų kontrolės politikos principais, paremtais lošimų patrauklumo ir prieinamumo mažinimu.

Siūloma įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti socialiai atsakingą veiklą, prioritetą teikiant lošėjo ir visuomenės interesams, savo veikloje taikyti priemones, susijusias su lošėjo elgesio stebėjimu prevencijos tikslais, lošėjo informavimu apie probleminį lošimą ir pagalbą probleminiams lošėjams.

Atsižvelgiant į tai, kad azartiniai lošimai tam tikriems asmenims gali kelti rimtų pasekmių, lošimo organizatoriai, teikdami lošimo paslaugą, privalėtų stebėti lošėjo elgesį. Jie, turėdami tiesioginį santykį su klientu, taip pat ir pranašumą pirmiems pastebėti probleminio lošimo ženklus, turi galimybę šiuos ženklus atpažinti ir savo įžvalgomis pasidalyti su lošiančiu asmeniu, pažymi įstatymo projekto autoriai.

Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma įvesti probleminio lošimo sąvoką, nustatant, kad probleminiu lošimu laikomas pasikartojantis elgesys, kai sumažėja arba išnyksta lošėjo galimybė kontroliuoti lošimo pradžią, pabaigą ar intensyvumą ir lošimas vyksta nepaisant žalingų pasekmių lošėjo fizinei, psichinei, socialinei, finansiniai padėčiai ar kitų žmonių interesams.

Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, susijusias su atsakingo lošimo organizavimu ir prievole lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, probleminių lošėjų identifikavimą.

Taip pat siūloma nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms numatyti pareigą įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus prokuratūros prašymą ir leidus įtariamajam Š. Stepukoniui užsegti apykoję, kovo viduryje buvęs „BaltCap“ partneris paleistas į laisvę.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Š. Stepukonio suėmimą dar mėnesiui.

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.