Seimas nesutiko išbraukti partnerytės įteisinimo, o Stambulo konvencija liko neįtraukta

Seimas tvirtindamas pavasario sesijos darbų programą nesutiko iš jos išbraukti liberalių politikų siūlomo partnerystės įteisinimo, o siūlymas apsispręsti dėl Stambulo konvencijos į ją neįtrauktas.

Išbraukti iš sesijos darbų programos dar neregistruotą Partnerystės įstatymo projektą siūlė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Už tokį siūlymą balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 48 ir 14 politikų susilaikė.

Siūlymą braukti partnerystės iniciatyvą pristačiusi „valstietė“ Asta Kubiienė teigė, kad tokiai iniciatyvai nepritaria visuomenė, o projektas nėra registruotas, tad neaiškus jo turinys.

„Visiškai neaišku, kiek bus tų teisės aktų, visiškai neaiškūs jų pavadinimai, juo labiau, jie neregistruoti ir visiškai neaiškios nuostatos. Kviečiu išbraukti šitą punktą, būti atviriems visuomenei ir nekelti dar  didesnio susiskaldymo. Kai turėsime aiškų projektą, galėsime svarstyti už ir prieš“, – sakė A. Kubilienė.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad visuomenė yra subrendusi pagaliau turėti įteisintą partnerystės institutą, o siūlydami braukti projektą, nes jis neregistruotas, opozicijos politikai yra nenuoseklūs.

„Įvertinęs pateiktus kitų frakcijų siūlymus randu įtrauktus bent šešis įrašus, kuriais siūloma svarstyti neregistruotus projektus, todėl labai apmaudu, kad iniciatoriai yra nenuoseklūs ir išsirenką šį vieną Laisvės frakcijos siūlymą ir nerevizuoja kitų frakcijų teiktų siūlymų“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Laisvės partija į pavasario sesijos darbų programą pasiūlė įtraukti Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo numatyta įteisinti lyčiai neutralų partnerystės institutą. Šis projektas dar nėra registruotas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Seimo narių Mišriai grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis į darbų programą pasiūlė įtraukti pastaruoju metu  visuomenėje aštrias diskusijas sukėlusios Stambulo konvencijos ratifikavimą. Už tai balsavo 11 Seimo narių, prieš buvo 62 ir susilaikė 32 parlamentarai.

R. Žemaitaitis tvirtino, kad politikams reikia vienaip ar kitaip apsispręsti dėl šio dokumento ir baigti „kelti nepasitenkinimą visuomenėje“.

„Mes toliau keliame nepasitenkinimą visuomenėje, bandome sukiršinti visuomenę, kas įdomiausia, mes patys nesame apsisprendę, koks spendimas tinkamas“, – sakė R. Žemaitaitis.

Jis taip pat tvirtino, kad konvencijos klausimas leidžia didiesiems valdančiosios koalicijos partneriams „naudoti kaip šantažo priemonę“ liberalioms frakcijoms.

„Mano galva, tai didžiausia apgavystė, kurią koalicijos partneriai daro Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio pagrindu. Realiai jus vedžioja už nosies ir bando sakyti, kad bus rudens sesijoj, aš galiu pasakyti, kad šią konvenciją jūs matysit kaip savo ausis, ji nebus pateikta, didieji broliai turės kaip šantažo priemonę“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Laisvės frakcijos atstovas Artūras Žukauskas teigė, kad susipriešinimą kelianti sąvoka „gender“, lietuviškame dokumento variante įvardyta kaip „socialinė lytis“, išversta klaidingai, todėl dokumentas kol kas negali būti teikiamas Seimui.

„Tokiam pavidale, kaip yra išversta į lietuvių kalbą, žodis „gender“, konvencijos negalima teikti balsavimui, nes ne visi gerai moka anglų kalbą, ir dabartinis variantas, kai „gender“ įvardinta kaip „socialinė lytis“ yra visiškai netikę vertimai, ir tai klaidina visuomenę ir Seimo narius. Kol nebus tinkamo vertimo, tokios konvencijos, mūsų frakcijos manymu, negalima teikti ratifikavimui“, - sakė A. Žukauskas.

Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo Lietuva pasirašė 2013 metais.