Seimas nepritarė Sausio 13-osios paskelbimui nedarbo diena, atsisakant Vėlinių (papildyta)

Seimas ketvirtadienį po svarstymo nepritarė Sausio 13-osios paskelbimui nedarbo diena, kartu atsisakant lapkričio 2-osios – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) – kaip šventinės dienos.

Iniciatyvą palaikė 42 parlamentarai, prieš buvo 12 Seimo narių, susilaikė – 32.

Tokiai rokiruotei anksčiau yra pritarusi Vyriausybė, kuri pasiūlė nedidinti nedarbo dienų skaičiaus ir todėl atsisakyti lapkričio 2-osios.

Praėjusią savaitę Seimo Žmogaus teisių komitetas pakeitimams pritarė po to, kai parlamentarai atmetė Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, kuria nepritarta, kad Sausio 13-oji taptų nedarbo diena.

Tiesa, Seimas projektą iniciatoriams grąžino tobulinti.

Prieš balsuoti kolegas kvietusi konservatorė Daiva Ulbinaitė teigė, jog Sausio 13-ąją paskelbus nedarbo diena rizikuojama „numarinti ilgai puoselėtas dienos minėjimo tradicijas“.

„Sausio 13-oji yra mums taip pat šventa diena – šventa, ne šventinė. Ir kur garantija, kad Sausio 13-a nevirs eiliniu laisvadieniu ar priedu prie ilgojo savaitgalio?“ – retoriškai klausė politikė.

Ji negailėjo kritikos ir valdantiesiems, nes socialdemokratai ir „aušriečiai“ praėjusį savaitgalį, minint Gedulo ir vilties dieną, skirtą sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti bei pagerbti jų aukas, rengė sąskrydžius.

„Turime gyvą pavyzdį, kas atsitinka, kai Lietuvai šventa diena tampa laisvadieniu. Gerbiami valdantieji, kur buvote jūs Lietuvai šventą dieną, kuri buvo nedarbo diena? Kiek Seimo narių ir ministrų šeštadienį dalyvavo tremties paminėjimo renginiuose ir gedėjo tremtyje žuvusių mūsų sesių ir brolių, ir kiek siautė partiniame sąskrydyje“, – sakė parlamentarė.

„Atminties neištremsi, bet jeigu taip minėsime, ji gali išsitrinti. Jūs tapote gėdingu pavyzdžiu, kaip Lietuvai šventa diena paverčiama eiliniu laisvadieniu ir kaip užkoduojamas atminties sunaikinimas“, – pridūrė D. Ulbinaitė.

Dalis politikų jau anksčiau nuogąstavo, kad Laisvės gynėjų dienai tapus nedarbo dienai, pilietinės iniciatyvos, skirtos žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui pagerbti, gali sumenkti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, demokratas Linas Kukuraitis pabrėžė, jog Sausio 13-osios buvimas tik tarp atmintinų dienų sukuria statuso problemą.

Anot jo, šios dienos minėjimo tradicijos prasideda išvakarėse, todėl ją būtų galima atspindėti mokyklose, nepaisant laisvadienio. 

„Sausio 13-oji taip pat būna ir savaitgaliais. Mokyklos nešvenčia tuo metu Sausio 13-osios, bet pamini ar penktadienį, ar pirmadienį. Tai reiškia, kad iš principo šitas klausimas vis dėlto labiau yra, ar šita diena verta valstybinės šventės statuso, ar nėra“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Kaip rašė BNS, šiuo metu Darbo kodekse įrašyta 16 švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, iš jų trys sutampa su savaitgalio dienomis.

Dalis politikų Sausio 13-osios laisvadienį siūlė pakeisti gegužės 1-ąją minimos Tarptautinės darbo dienos sąskaita, tačiau tam parlamentas nepritarė.

Už siūlymą atsisakyti Gegužės 1-osios, kaip nedarbo dienos, balsavo 26 Seimo nariai, prieš buvo 50, o susilaikė 14 parlamentarų.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantį buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.