Seimas nepalaikė I. Vėgėlės siūlymo leisti tėvams spręsti dėl lytiškumo ugdymo pamokų

Seimas atmetė parlamentaro Igno Vėgėlės siūlymą leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams, iki kol šiems sukaks 16 metų, mokyklose reikalingos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis.

I. Vėgėlės siūlymas buvo grąžintas politikui tobulinti. Už teikiamą įstatymo projektą balsavo tik 38 parlamentarai, prieš – 32, o susilaikė 21 Seimo narys.

Jeigu Seimas būtų ėmęsis svarstyti siūlymą, tėvams būtų suteikiama ir teisė „parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą“.

„(Konstitucijoje – ELTA) yra nustatyta nuostata, jog tėvai nevaržomai rūpinasi ir auklėja savo vaikus religiniais ir doroviniais aspektais. Ši nuostata atkartoja Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 18-ąjį straipsnį. (...) Viena iš tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus sudėtinių dalių yra tėvų teisė parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkantį lytiškumo ugdymą “, – iš plenarinių posėdžių salės tribūnos parlamentarams teigė I. Vėgėlė.

„Socialdemokratai, nuo jūsų priklauso šiandien šito balsavimo pasekmė, nes jūsų yra daugiausiai. Nemaža jūsų dalis yra išrinkta vienmandatėse apygardose, o didžioji dauguma Lietuvos piliečių nori, kad lytiškumo ugdymas būtų pasirenkamas tėvų“, – tęsė jis.

Parlamentaras taip pat kreipėsi į konservatorius teigdamas, kad balsavimas parodys, kiek frakcijoje yra krikščioniškų vertybių. Liberalams I. Vėgėlė kalbėjo, kad jų pozicija parodys, ar valstybė nustatys, ko reikia vaikams, ar tai leis padaryti patiems tėvams.

Siūlymas sulaukė ir kritikos – problema kuriama dirbtinai

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo ruožtu kritikavo I. Vėgėlės poziciją teigdama, kad niekas neatima iš tėvų teisės auklėti savo vaikus. Ji akcentavo, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nėra gavusi nei vieno skundo iš tėvų dėl Gyvenimo ugdymo programos.

„Taip, pradžioje, kai programa buvo patvirtinta, buvo įvairių nuogąstavimų, nes aktyviai buvo vykdomos įvairios dezinformacijos kampanijos ir demonizuojama ši programa (...). Maža to, buvo kreipimasis į Vyriausiąjį administracinį teismą, kuris irgi pripažino, kad nėra pažeidžiama Konstitucija“, – sakė ji.

„Ar jūs nemanote, kad jūs dirbtinai pučiate problemą, nes iš tėvų niekas neatima teisės auklėti savo vaikus ir norite įnešti daugiau sumaišties visuomenėje, kad tai yra kažkokia blogio programa, kuri šiaip jau kalba apie tai, kaip mes vieni su kitais bendraujame, kur yra raudonosios linijos ir kaip sumažinti įvairių blogybių, kurių mūsų visuomenėje, deja, vis dar pasitaiko?“ – kėlė klausimą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vis dėlto, I. Vėgėlė nesutiko su Seimo nare teigdamas, kad tai yra netiesa, nes skundų esą buvo sulaukta.

„Dalis asociacijų nepritarė. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija labai aiškiai pareiškė savo nepritarimą tokiam modeliui, kuris yra. Dar yra eilė visų kitų asociacijų, kurios nepritarė“, – sakė jis.

„Antras dalykas, čia juk nekalbama apie lytiškumo dėstymo mokymo įstaigose atsisakymą. Čia mes kalbame apie tėvų laisvę leisti vaikus į tokią programą ar ne“, – pridūrė I. Vėgėlė.

Norima užtikrinti pusiausvyrą tarp tėvų teisės ir valstybės įsipareigojimų

Pastarąsias Švietimo įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys I. Vėgėlė kartu su šios frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės ir „Nemuno aušros“ frakcijos atstovais.

Kaip argumentuoja pats I. Vėgėlė, šiomis įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje. Jo teigimu, lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas, o su ja susiję dalykai negali būti primetami be tėvų žinios ir sutikimo. 

Šiuo metu Švietimo įstatyme įtvirtinta tėvų teisę dalyvauti parenkant, o prireikus – parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Galimybė parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo programą suformuluota ne kaip tėvų teisė, bet kaip tėvų pareiga.

ELTA primena, kad kadenciją baigusiame Seime buvo aršiai diskutuota dėl 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių Gyvenimo įgūdžių pamokų. Tuometinė opozicija siūlė iš šios programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą.

Siūlymas sulaukė ir kritikos – problema kuriama dirbtinai

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo ruožtu kritikavo I. Vėgėlės poziciją teigdama, kad niekas neatima iš tėvų teisės auklėti savo vaikus. Ji akcentavo, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nėra gavusi nei vieno skundo iš tėvų dėl Gyvenimo ugdymo programos.

„Taip, pradžioje, kai programa buvo patvirtinta, buvo įvairių nuogąstavimų, nes aktyviai buvo vykdomos įvairios dezinformacijos kampanijos ir demonizuojama ši programa (...). Maža to, buvo kreipimasis į Vyriausiąjį administracinį teismą, kuris irgi pripažino, kad nėra pažeidžiama Konstitucija“, – sakė ji.

„Ar jūs nemanote, kad jūs dirbtinai pučiate problemą, nes iš tėvų niekas neatima teisės auklėti savo vaikus ir norite įnešti daugiau sumaišties visuomenėje, kad tai yra kažkokia blogio programa, kuri šiaip jau kalba apie tai, kaip mes vieni su kitais bendraujame, kur yra raudonosios linijos ir kaip sumažinti įvairių blogybių, kurių mūsų visuomenėje, deja, vis dar pasitaiko?“ – kėlė klausimą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Norima užtikrinti pusiausvyrą tarp tėvų teisės ir valstybės įsipareigojimų

Pastarąsias Švietimo įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys I. Vėgėlė kartu su šios frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės ir „Nemuno aušros“ frakcijos atstovais.

Kaip argumentuoja pats I. Vėgėlė, šiomis įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje. Jo teigimu, lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas, o su ja susiję dalykai negali būti primetami be tėvų žinios ir sutikimo. 

Šiuo metu Švietimo įstatyme įtvirtinta tėvų teisę dalyvauti parenkant, o prireikus – parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Galimybė parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo programą suformuluota ne kaip tėvų teisė, bet kaip tėvų pareiga.

ELTA primena, kad kadenciją baigusiame Seime buvo aršiai diskutuota dėl 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių Gyvenimo įgūdžių pamokų. Tuometinė opozicija siūlė iš šios programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą.