Seimas nenori skubos tvarka taisyti vaiko teises reglamentuojančių įstatymų

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pateiktas vaiko teises reglamentuojančių įstatymų pataisas. Bendru sutarimu pritarę projektams po pateikimo, parlamentarai nenori jų svarstyti skubotai, todėl jie nepritarė Vyriausybės pasiūlymui įstatymų pakeitimų projektus svarstyti skubos tvarka.

„Vadinasi, jų svarstymas keliasi į kitą sesiją“, - pastebėjo plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Pristatydamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, ministras L. Kukuraitis sakė, kad siūloma atsisakyti grėsmės vaikui lygių nustatymo. Ketinama numatyti, kad tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, vertina vaiko situaciją. Tarnybos darbuotojai, vertindami vaiko situaciją, nustato būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba apsaugos vaikui poreikį. Jie taip pat galės nustatyti, kad būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai ar vaiko apsaugos poreikį nėra, ir užbaigti pranešimo nagrinėjimą.

Pakeitimais siūloma nustatyti naujas vaiko saugumo užtikrinimo priemones - vaiko laikinoji priežiūra ir laikinas apgyvendinimas. Vaiko laikinoji priežiūra - tai tokia vaiko apsaugos priemonė, kai vaikas paliekamas vaiko giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, nesuvaržant tėvų teisių vaiko atžvilgiu, tačiau užtikrinant vaikui saugią aplinką.

Siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą būtų įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai nepriima siūlymo taikyti laikinosios vaiko priežiūros priemones arba kai tokių priemonių taikymas būtų nepakankamas užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Projektu siūloma nustatyti, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius paėmęs vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą arba jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei (šeimoje), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Taip pat siūloma tarnybos darbuotojams, atliekantiems vaiko situacijos vertinimą, įtvirtinti teisę daryti garso ir vaizdo įrašus.

Tikimasi, kad siūlomas reglamentavimas padės užtikrinti vaiko situacijos vertinimo procedūros skaidrumą, vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko situacijos vertinimo objektyvumą, kokybę bei vaiko teisių apsaugos specialistų saugumą ir tarnybinės bei profesinės etikos pažeidimų prevenciją.

Administracinių nusižengimų kodekse siekiama nustatyti, kad už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus suteikimą tarnybai, asmeniui taikoma administracinė atsakomybė.

„Siūlomi pakeitimai padės sumažinti asmenų piktnaudžiavimą savo teisėmis, kai tarnyboms pateikiami melagingi asmenų pranešimai, žinant, kad jie melagingi, apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, kai pranešimais siekiama užtikrinti ne vaiko teises ir interesus, o tokiais būdais sprendžiami asmens ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą konfliktai“, - sako projekto autoriai.

Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisomis siūloma nustatyti, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą CPK nustatyta tvarka paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui.

Jeigu bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, jos nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje.

Kodekso pakeitimais siekiama sudaryti galimybę garso ir vaizdo įrašus, padarytus atliekant vaiko situacijos vertinimą, panaudoti teismo posėdžiuose kaip įrodymus.

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jo įgyvendinimas išryškino spragas, ypač per skandalingą vaikų paėmimo atvejį Kaune, todėl įstatymą politikai imasi taisyti.

Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad vaikas, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, visais atvejais paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, netaikant alternatyvių priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą mobiliosios komandos darbą su šeima pradėdavo tik paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Atsižvelgdama į šias problemas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka parengė šio įstatymo pakeitimus, siekdama išspręsti iškilusias problemas ir nustatyti griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles.

ELTA