Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai”

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 8, susilaikė 26. Tam, kad nutarimas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Nutarimo projektas į parlamentarų darbotvarkę sugrįžo iš kadenciją baigusio Seimo, kuris šio klausimo neišsprendė.

„Šis klausimas tęsiasi jau ne pirmą kadenciją ir dažnai apauga nereikalingomis batalijomis, tokiais, sakyčiau, „vertybinėmis” diskusijomis, nors iš esmės klausimas yra iš žmogaus teisių srities. Ir šiandien, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, labai tiktų, kad Seimas svarstymo stadijoje pritartų nutarimo projektui ir sklandžiai judėtų link priėmimo ir galu gale išspręstume klausimą, kuris yra ir požiūro į teisę, požiūrio į žmogaus teises ir požiūrio į religijos laisvę klausimas”, – iš Seimo tribūnos sakė parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ketinimą suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai” kritikavo Seimo narė Rita Tamašunienė.

„Ši bendruomenė, kuri puoselėja Senovės baltų etnokultūrą iš tikrųjų verta Kultūros ministerijos dėmesio, finansinės paramos, tačiau vis dėlto tai nėra religija ir tik atitikti formalius kažkokius skaičius, metus, dėl to religija netampama. Man atrodo, kad mes čia Seime, įstatydami save į tokius rėmus, kuriame religinės tapatybės konflikto galimybę. Lietuva seniai pakrikštyta ir karaliaus Mindaugo pasirinktas kelias yra mūsų istorinis kelias.Todėl mesti kelią dėl takelio tikrai nekviesčiau”, – sakė R. Tamašunienė.

Žmogaus teisių komitetas, kuriam vadovauja Laurynas Šedvydis, praėjusią savaitę bendru sutarimu pritarė iš buvusio Seimo atkeliavusiam nutarimo projektui, siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai“.

Tokį sprendimą siūloma priimti, atsižvelgus į Teisingumo ministerijos išvadą, kad ši religinė bendrija atitinka įstatymo reikalavimus.

„Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nurodytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai”, – sakoma Teisingumo ministerijos išvadoje.

Joje pažymima, kad „Romuva“ Lietuvoje veikia 25 metus ir atitinka įstatyme nustatytą teisėtos veiklos Lietuvoje periodo reikalavimą. „Romuvos“ mokymas ir apeigos, anot Teisingumo ministerijos, neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir bendrai priimtoms moralės normoms.

ELTA primena, kad „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau parlamentui nesuteikus jai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. Romuva kreipėsi į į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

2021 m. birželio 8 d. EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Po EŽTT sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir Seimo nariai vėl valstybės pripažinimo jai nesuteikė.

Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus valstybės pripažinimo „Romuvai“, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į EŽTT.