Seimas linkęs įvesti tris GPM tarifus, pirmą būstą apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų „grindų“ (dar papildyta)

Seimas pirmadienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui progresyviau apmokestinti gyventojų pajamas, įvedant tris mokesčio tarifus. Taip pat pritarta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimams – parlamentas linkęs palaikyti siūlymą pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų vertės „grindų“.

Naujų Gyventojų pajamų ir Nekilnojamojo turto mokesčio, Valstybės gynybos fondo įstatymų projektų parlamentas ėmėsi tam skirto neeilinio posėdžio metu, o paskutiniam balsavimui į posėdžių salę siūlymai turėtų grįžti šį ketvirtadienį. 

Gyventojų pajamas nuo kitų metų siūloma apmokestinti progresyviau – bendrai metinių pajamų sumai taikyti 20, 25 ir 32 proc. dydžio tarifus, kurie priklausytų nuo to, kiek metinių vidutinių darbo užmokesčių žmogus uždirba.

Už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus balsavo 78, prieš buvo 40, susilaikė 6.

Parlamentarai ėmė prieštarauti posėdį vedusiam Seimo vicepirmininkui Juozui Olekui, jam neleidus pasisakyti iki balsavimo dėl savo motyvų – dėl to surengtas pakartotinas balsavimas, kurio metu už balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 48, o susilaikė du.

Tuo metu už Nekilnojamojo turto mokesčio projektą per svarstymą balsavo 77, prieš 48, susilaikė 6 parlamentarai.

Seimas linkęs palaikyti ir Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą – už pirmadienį balsavo 103, susilaikė 4, balsavusių prieš nebuvo.

Išsiskyrė politikų nuomonės dėl GPM pakeitimų teisingumo

Diskusijoje posėdžių salėje kalbėję opozicijai priklausantys liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Eugenijus Gentvilas išsakė abejones, kad mokesčių pertvarka yra skirta ne gynybai finansuoti, bet valdančiųjų priešrinkiminiams pažadams įgyvendinti.

Anot parlamentarų, didesni mokesčiai yra nukreipti į tuos visuomenės narius, kurie geba savarankiškai užsidirbti didesnes pajamas, o tai mažina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.

„Man labai trūksta tokio sąžiningo valdančiųjų atsakymo dėl šios reformos poreikio. (…) Ar bus daugiau lygybės, daugiau solidarumo – o gal bus tiesiog žemiau timptelėti tie, kurie turi šiek tiek daugiau iniciatyvos, daugiau pajamų, kurie yra savarankiški ir iniciatyvūs“, – kėlė klausimus buvusi Seimo vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

„Štai kam jums reikia GPM įstatymo pataisų – ne gynybos finansavimui, nes akivaizdu, kad to neliks, bet savo rinkimų pažadų realizavimui: progresyvumo užtikrinimas yra skirtas mokesčiais bausti viduriniąją klasę ir pamylėti tuos, kurie niekaip nėra atsakingi už savo veiksmus arba nenori būti atsakingi, o jūs esate mažutėlių mylėtojai“, – jai pritarė E. Gentvilas.

Anot opozicinės konservatorių frakcijos vardu kalbėjusios buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės, galutiniai Seimo priimti pakeitimai parodys sisteminį valdžios požiūrį į dirbančius žmones. 

Ji taip pat tikino, kad bendras gyventojų pajamų apmokestinimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, todėl šią naštą, kaip rekomenduoja tarptautinės institucijos, mažinti, o ne didinti, kaip to siekia esama Vyriausybė.

„Progresinė sistema tampa progresine sistema be tikro teisingumo, nes į progresinį mokesčių sumavimą patenka nenuolatinės pajamos – tarkime, paveldėto turto pardavimas, tačiau nepatenka dividendai, kurie yra tikrai aukštas pajams gaunančių žmonių tikrasis pragyvenimo šaltinis“, – posėdžių salėje kalbėjo politikė.

Opozicinės frakcijos siūlymams nepritarė, akcentuodami, kad Vyriausybės siūlymais siekiama „bausti“ sėkmingus ir savarankiškai pajamas užsidirbančius žmones.

Visgi socialdemokratas, BFK pirmininkas Algirdas Sysas atkirto, kad Lietuvoje ekonominė atskirtis ir biudžeto perskirstymas yra vienas mažiausių Europoje, skurdo rodikliai taip pat esą yra aukšti.

„Mes vis kalbame apie visokias super liberalias idėjas – tai jeigu mes nemylime savo piliečių, tai taip ir sakykime, nes jūs mylite tik turtingus, o kas mylės neturtingus? Taigi visokios super liberalios politikos atvedė prie to, kad iš Lietuvos beveik milijonas (žmonių – ELTA) išvažiavo, ir išvažiavo būtent ir dėl darbo santykių, ir dėl užmokesčio, ir viso to nematyti ir kalbėti, kad kažkokie priešai tai padarė – padarė būtent neoliberali politika, kuri visą laiką Lietuvoje vystoma“, – tikino A. Sysas.

Liberalams kritikuojant, kad pakeitimai didins naštą viduriniajai klasei, demokratas, Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbęs Linas Kukuraitis prieštaravo, kad dabartiniai siūlymai didina mokesčius turtingiausiems žmonėms, kad mažina nelygybę šalyje.

„Mes tęsiame tik tai, ką 17-oji Vyriausybė padarė, kad vidurinei klasei mokestinė našta būtų mažesnė, lyginant su turtingąja klase“, – pažymėjo L. Kukuraitis.

Dalis lengvatų plečiama, tarp jų – ir papildomas NPD auginantiems vaikus

Pagal Vyriausybės siūlymus didinti progresinį apmokestinimą, 20 proc. būtų apmokestintos didesnės nei 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. 

Pagal naują tvarką sumuojant pajamas nebūtų įskaitomi dividendai (toliau būtų apmokestinami 15 proc.), socialinės išmokos, tačiau būtų įskaitoma individuali veikla. 

Pagal individualią veiklą gaunantiesiems iki 42,5 tūkst. eurų metinių apmokestinamų pajamų būtų taikomas palaipsniui didėjantis 20 proc. mokesčio kreditas, šią sumą viršijus – anksčiau minėti progresiniai tarifai.

Per metus gaunantiems iki 35 tūkst. eurų metinių pajamų dabartinis apmokestinimas nesikeistų – tarifas palaipsniui didėtų iki 15 proc.

Metinėms individualios veiklos pajamoms neviršijant 20 tūkst. eurų, būtų taikomas 15 proc. punktų dydžio mokesčio kreditas (išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą), joms siekiant nuo 35 iki 42,5 tūkst. eurų – mokestis palaipsniui augtų iki 20 proc. 

Seimas taip pat pritarė demokratų Luko Savicko ir Jekaterinos Rojakos siūlymui į progresinį apmokestinimą neįtraukti akcijų, įgytų pagal sandorius iš darbdavio, kitaip tariant – gyventojų pajamų, gautų pagal opciono sutartį.

Pokyčius svarstęs pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) anksčiau jiems pritarė, porą kartų keitęs nuomonę dėl pajamų iš verslo liudijimų apmokestinimo – iš pradžių nuspręsta, kad 15 proc. tarifu būtų apmokestintos iki 20 tūkst. eurų metinės pajamos, vėliau ši kartelė pakelta iki 50 tūkst. eurų.

Šį „aušriečių“ Remigijaus Žemaitaičio, Roberto Puchovičiaus siūlymą Seimas palaikė, o konservatorės G. Skaistės siūlymą nustatyti minėtą žemesnę kartelę atmetė. Šiuo metu apmokestinimas taikomas nuo 45 tūkst. eurų metinių pajamų pagal verslo liudijimą dydžio.

Seimas taip pat palaikė „aušriečių“ siūlymą šeimoms, auginančioms vaikus, įvesti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD).

Šį projektą Seimui teikė prezidentas – parlamentui pritarus, už kiekvieną vaiką per mėnesį būtų taikoma 87 eurų pajamų mokesčio lengvata – t. y. 1044 eurų per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurų už vaiką).

Šį pakeitimą kritikavęs konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad „Nemuno aušros“ atstovai šį siūlymą teikė siekdami gerinti santykius su prezidentūra.

Anksčiau pirmadienį BFK nepritarė Kaimo reikalų komiteto siūlymui taikyti GPM lengvatas ūkininkams – pagal metinių VDU dydį pajamas apmokestinti 5, 15 arba 20 proc. tarifais, iniciatyvos nepalaikė ir Seimas.

Seimo posėdžių salėje kalbėjęs „valstietis“ Valius Ąžuolas ragino keisti reglamentavimą, leidžiant ūkininkams veiklą vykdyti juridinio asmens forma ir taip mažinti jiems tenkančią mokestinę naštą, o ne pagal individualią veiklą, kaip šiuo metu.

„Pramonininkų ir žemdirbių atlyginimai skiriasi du kartus vidutiniškai, ir ne žemdirbių naudai“, – jam pritarė frakcijos kolega Bronius Ropė, akcentuodamas, kad neteisinga vienodu tarifu apmokestinti visus kitų sričių darbuotojus ir ūkininkus, kurie esą dirba be atostogų ir ilgiau nei darbuotojai kituose sektoriuose.

Demokratė Jekaterina Rojaka siūlė, kad, siekiant padėti didžiosioms bendrovėms pritraukti kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio, jų uždirbtoms pajamoms reikėtų netaikyti progresinių tarifų – siūlymą Seimas atmetė, BFK taip pat nusprendus, kad vienai gyventojų grupei tokia pataisa suteiktų galimybes naudotis dvigubomis lengvatomis.

Už pirmą būstą reikėtų mokėti nuo 450 tūkst. eurų vertės 

Seime taip pat svarstomas Nekilnojamojo turto įstatymo mokesčio projektas. Jį atmetė papildomas Kaimo reikalų komitetas, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo iš dalies jam pritarė.

Šio projekto Seime finansų ministrui pateikti iš pirmojo karto nepavyko – jam pritarta tik siūlymą pakoregavus.

„Akivaizdu, kad pasitikėjimo visuomenėje šiuo pasiūlymu tiesiog nebėra, jo (siūloma – ELTA) 9-oji versija – žmonės nebesupranta, nei kodėl tas įstatymas buvo teikiamas, nei kaip dar jis gali pasikeisti iki priėmimo stadijos. Tai nebe mokesčių reforma, o kompromisų rinkinys, pritaikytas išrinktiesiems, kurie sėdi parlamente“, – Seimo tribūnoje kritikavo konservatorė G. Skaistė.

Naujojo NT mokesčio svarstymo chaotiškumą ir siekį apmokestinti pirmąjį gyventojų būstą, nuoseklumo trūkumą kritikavo ir kiti opozicijos atstovai – pavyzdžiui, „valstietis“ V. Ąžuolas, taip pat valdantiesiems priklausantys „aušriečiai“ Aidas Gedvilas ir Artūras Skardžius.

Finansų ministerija siūlo pirmąjį asmens būstą apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms.

Nors koalicinė taryba prieš porą savaičių nusprendė pagrindinio gyventojų būsto neapmokestinti, socialdemokratės Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė pirmam būstui pasiūlė tik pakelti Vyriausybės projekte numatytas „grindis“ iki 450 tūkst. eurų asmeniui, o ne atleisti nuo šio apmokestinimo išvis.

Pagal šį projektą, savivaldybės ir toliau galėtų spręsti dėl konkrečios apmokestinimo kartelės ir mokesčio tarifų – jie toliau paliekami 0,1-1 proc. ribose. Tiek BFK, tiek parlamentas šią socialdemokračių iniciatyvą palaikė.

Seimas pirmadienį taip pat pritarė „aušrietės“ Daivos Petkevičienės bei demokratų Tomo Tomilino ir Lino Kukuraičio siūlymui, kad pirmajam būstui būtų priskirtos ir negyvenamos gyventojų kurortuose turimos patalpos.

Toliau parlamente taip pat svarstoma viso ne pagrindinio gyventojų būsto vertes sumuoti bei apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui.

50-200 tūkst. eurų vertės ribose būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,6 proc., 600 tūkst., iki 1 mln. eurų – 1 proc., o nuo 1 mln. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas.

Skaičiuojama, kad iš šio apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų.

Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Nuo ateinančių metų Registrų centras pervertins ir perskaičiuos NT vertes, dėl ko pagal esamą mokesčio formatą apmokestinimas didėtų didelei daliai gyventojų – tai valdantieji įvardija kaip vieną priežasčių, kodėl būtina keisti esamą NT apmokestinimo tvarką.

Vyriausybė siūlo, kad NT vertes reikėtų perskaičiuoti ne kas 5 metus, kaip dabar, bet kas 3 metus.

Mokesčių pakeitimai turėtų būti priimti iki liepos, o įsigaliotų nuo 2026-ųjų.

Šią savaitę Seime taip pat laukia paskutiniai balsavimai dėl kitų Vyriausybės mokesčių paketo projektų – pelno mokesčio didinimo, naujų draudimo ir saldintų gėrimų mokesčių įvedimo, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymo.