Seimas linkęs gerinti karių tarnybos sąlygas bei kelti darbo užmokestį

Po pateikimo Seimo nariai pritarė siūlymui didinti tarnybinio atlyginimo koeficientus bei nustatyti naujus jų priedus.

Pasak projektą įregistravusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), tokių pokyčių imamasi, siekiant atliepti vis didėjantį krašto apsaugos sistemos personalo trūkumą.

„Mes norime pritraukti daugiau karių, norime išlaikyti patyrusius karius, norime vienetų sukomplektavimo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo didinimo“, – pristatydama projektą Seime kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Seimui pritarus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamiems pokyčiams, nuo šių metų liepos mėnesio 7 proc. didėtų profesinės karo tarnybos karių darbo užmokestis. Tuo metu priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio.

Taip pat įstatymo pakeitimuose numatoma praplėsti sąrašą kariuomenės pareigybių, už kurias mokami papildomi priedai – bonusas būtų mokamas už specialiąją žvalgybą ir karinį parengimą žvalgybai. 

Kariams taip pat numatytos papildomos išmokos už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma skirti 0,11 bazinio dydžio priedą. Tiek pat siūloma mokėti ir už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose.

Pratęsiama karo tarnyba, ilginamas perkėlimo į dimisiją amžius

Po pateikimo priimtame siūlyme taip pat numatyta galimybė ne ilgiau kaip 4 metams pratęsti kario profesinę tarnybą. 

Nuo liepos būtų ilginamas ir perkėlimo į dimisiją amžius. Pastaroji riba būtų pakelta nuo 60 iki 65 metų. Toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.

KAM parengtuose siūlymuose taip pat numatytas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos finansavimo tvarkos keitimas – galimybe studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje jau pasinaudojusiems studentams studijų LKA kainą apmokėtų ministerija.

„Tokiu būdu gautume papildomai patyrusių žmonių, kurie baigę kitas, kariuomenei naudingas studijas dar ir Karo akademijoje baigtų studijas“, – teigė ministrė. 

Pateiktą projektą palaikė 86 parlamentarai, prieštaravusių bei susilaikiusių nebuvo. Šis pasiūlymas toliau bus svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) birželio 17 d. 

Numatyta, jog įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tobulinimo 2025 m. būtų įgyvendinami iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Skaičiuojama, kad nuo šių metų liepos 1 d. siūlomų pakeitimų įgyvendinimas atsieis apie 18,2 mln. eurų. Iš jų apie 14,3 mln. eurų bus skiriama tarnybinio atlyginimo koeficientams didinti, o dar 3,9 mln. eurų – priedų sistemos pakeitimams įgyvendinti.

Projekto rengėjų skaičiavimais, 2026 m. šių pakeitimų įgyvendinimui reikėtų skirti apie 36,6 mln. eurų, 2027 m. – apie 37,9 mln. eurų, o 2028 m. – 38,9 mln. eurų.

ELTA primena, kad krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė jau anksčiau užsiminė apie planus Seimo pavasario sesijoje teikti vadinamąjį socialinį paketą, kurio tikslas – pritraukti daugiau žmonių į kariuomenę.

Toks siūlymas atsirado po to, kai balandžio viduryje prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškeltas tikslas iki 2038 m. išplėsti kariuomenės pajėgumų skaičių.

Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.

Šiuo metu Lietuvos sausumos pajėgose tarnauja apie 13,5 tūkst. karių iš profesinės tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės tarnybos ir krašto apsaugos savanorių pajėgų.

2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.

Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.