Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos

Seimas ketvirtadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui.

Už tai balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 17, 11 parlamentarų susilaikė.

Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

„Matyt, pirmą kartą per 30 metų Konstitucinį Teismą pasieks kreipimasis, kai besikreipiantys asmenys yra įsitikinę, kad nėra prieštaravimo Konstitucijai, bet vis tiek kreipiasi, nes turi politinių, pragmatinių, rinkiminių ar kitokių motyvų“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Anot jos, šiuo kreipimusi KT bus įveltas į politinius debatus rinkimų kampanijos metu.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė teigė, kad reikia pagaliau nustoti tik kalbėti apie kovą su smurtu artimoje aplinkoje, bet pradėti veikti.

„Kol jūs šiandien trypčiojate vietoje, kol pezat nesąmones iš savo mikrofonų kasdien kenčia žmonės“, – teigė ji.

„Aš žinau, ką reiškia būti toje šeimoje, kurioje yra smurtas, ir žinau, ką reiškia matyti ekranuose jus, kalbančius apie tai, kad smurtas neegzistuoja, viską jau esame padarę, visus apgynę ir laukti šitų sprendimų ir nesulaukti jų dešimtmečiais. Žinau, ką reiškia žinoti, kad valstybė tavęs negina“, – kalbėjo parlamentarė.

„Turime padaryti viską, kad šiandien ta pezalų diskusija baigtųsi“, – pridūrė ji.

KT prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.