Seimas jau žvelgia į 2025-uosius metus

Taip siekiama pažymėti Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines ir lėktuvo „ANBO“ sukonstravimo 100-metį.

 

Tokiam nutarimo projektui, kurį šią savaitę pristatė Seimui Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, parlamentarai pritarė bendru sutarimu. Toliau jį planuojama svarstyti gruodžio 15 d.

 

„Bū­da­mi 2022 me­tų pa­bai­go­je, žiū­ri­me į 2025-uo­sius ir at­ro­do, kad žvilgs­nis gal­būt per­ne­lyg to­li­mas, bet anaip­tol, mie­li ko­le­gos. No­rė­da­mi iš tik­rų­jų de­ra­mai pa­si­ruoš­ti vals­ty­bi­nėms su­kak­tims, tu­ri­me ge­ro­kai anks­čiau dėl to ap­si­spręs­ti. Tos prie­mo­nės, ku­rios ski­ria­mos me­tams švęs­ti ir įpras­min­ti, yra rei­ka­lau­jan­čios ge­ro­kai dau­giau lai­ko ir, ži­no­ma, su­pla­nuo­tų lė­šų“,- iš Seimo tribūnos sakė P. Kuzmickienė.

 

Pasak jos, vi­suo­me­nin­ės or­ga­ni­za­ci­jas, įvairios institucijos, po­li­ti­kai buvo pakviesti ­teik­ti sa­vo siūlymus, gal­vo­ti apie 2025-uo­sius, kas bū­tų svar­bu vals­ty­biš­kai pa­mi­nė­ti.

 

„Tik­rai su­lau­kė­me la­bai daug stip­rių pa­siū­ly­mų, bet po di­de­lių dis­ku­si­jų, ma­ty­da­mi vals­ty­bę ne tik­tai prieš 100 me­tų, bet ma­ty­da­mi vals­ty­bę ir prieš 400 me­tų (...) ap­si­spren­dė­me siū­ly­ti 2025-uo­sius me­tus pa­skel­b­ti Ba­ro­ko li­te­ra­tū­ros, Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio bei Lėk­tu­vo „An­bo“ ir Lie­tu­vos avia­ci­jos kū­rė­jų me­tais“,- sakė P. Kuzmickienė.

 

Kalbėdama apie M. K. Čiur­lio­nį, ji sakė, kad tai yra „tūks­tant­me­čio žmo­gus, kū­rė­jas, vei­kė­jas, jo kū­ry­ba, jo vi­zio­nie­riš­ku­mas, no­va­to­riš­ku­mas ne­pri­lygs­ta nie­kam“.

 

„Kar­tu su ko­le­go­mis ma­to­me ir ki­tas su­kak­tis ir įvy­kius, ku­rie ir­gi ro­do mū­sų vals­ty­bės vie­tą ci­vi­li­za­ci­jo­je, mū­sų vals­ty­bės vie­tą Va­ka­rų pa­sau­ly­je jau prieš 400 me­tų. Kal­bu apie Lie­tu­vos jė­zui­tų auk­lė­ti­nį M. K. Sar­bie­vi­jų, vie­ną žy­miau­sių Ba­ro­ko epo­chos lo­ty­niš­kai ra­šiu­sių po­etų, ku­ris iš­lei­do po­ezi­jos rink­ti­nę lo­ty­nų kal­ba „Trys ly­ri­kos kny­gos“,- sakė parlamentarė.

 

Pristatydama  tre­či­ą­ją no­mi­na­ci­ją, parlamentarė sakė, kad ji pri­me­na, kuo mes prieš 100 me­tų pa­sau­ly­je gar­sė­jo­me.

 

„Mes pui­kiai ži­no­me, kad mes gar­sė­jo­me krep­ši­niu, mes gar­sė­jo­me svies­tu ir gar­sė­jo­me „An­bo“ lėk­tu­vais. (...) La­bai kvie­čiu žiū­rė­ti į 2025 me­tus per tre­je­tą svar­bių įvy­kių ir as­me­ny­bių: Ba­ro­ko li­te­ra­tū­ros me­tų, M. K. Čiur­lio­nio me­tų, lėk­tu­vo „An­bo“ ir Lie­tu­vos avia­ci­jos kū­rė­jų me­tų priz­mę“,- ragino kolegas P. Kuzmickienė.

 

Kaip nurodoma nutarimo projekte, 1625 m. Kelne, Vokietijoje, Lietuvos jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų – išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libris tres), kuri išgarsino jo vardą XVII a. Europoje. Įvairiose Europos valstybių leidyklose ji buvo išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. „Poetas buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi, Sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi“,- sakoma nutarimo projekte. 

 

Jo autoriai taip pat siūlo įvertinti tai, kad Lietuvos Baroko epochoje buvo sukurta nemažai originalių literatūros kūrinių, vien XVII a. išėjo apie 133 poezijos rinkiniai lotynų kalba, kuriuos parengė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę arba dirbę asmenys: Danielius Naborovskis, Stanislovas Serafinas Jagodinskis, Stanislovas Samuelis Šemetas ir kiti.

 

1875 m. rugsėjo 22 d. gimė lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginama renesanso menininkų universalumui. Per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per šešerius metus, nutapė daugiau negu tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.

 

Nutarimo projekte pažymima, kad per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.

 

1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, lėktuvų „ANBO“ projektų autorius Antanas Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą „ANBO-I“. Nutarimo projekte pažymima, kad lėktuvai „ANBO“ buvo plačiai naudojami Lietuvos karo aviacijoje, jų manevringumu žavėjosi ir užsieniečiai; žymiausias nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis – lėktuvo „ANBO-IV“ eskadrilės skrydis aplink Europą 1934 m., kurio metu buvo aplankyta dvylika Europos valstybių sostinių.

 

Nutarimo projekte kalbama ir apie kitus aviatorius – Jurgį Dobkevičių, Steponą Darių, Stasį Girėną, Feliksą Vaitkų, Romualdą Marcinkų, Bronių Oškinį.

 

„Lietuvos karinė ir civilinė aviacija buvo vienas ryškiausių jaunos valstybės modernėjimo, novatoriškumo, kūrybinio ir inžinerinio potencialo įrodymų, įprasmino laisvės ir tobulybės siekį, puoselėtą Lietuvoje 1918–1940 m“,- teigiama nutarimo projekte.

 

Dokumento projekte Vyriausybei pasiūlyta iki 2023 m. liepos 1 d. parengti Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metų programas, jas patvirtinti ir numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti.