Seimas imasi Vyriausybės siūlomo Tautinių mažumų įstatymo, atmetė opozicijos variantą

Seimas imsis svarstyti Teisingumo ministerijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama pagerinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises.

Tuo metu opozicijos teiktą prieš dešimtmetį parengtą Tautinių mažumų įstatymo variantą parlamentarai atmetė.

Už Teisingumo ministerijos parengtą Tautinių mažumų įstatymą antradienį po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 22 parlamentarai.

Vyriausybės teikiamą projektą pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sakė, kad tai ne tik Ministrų kabineto, bet visos Lietuvos įsipareigojimas pagal tarptautinius dokumentus pagaliau priimti Tautinių mažumų įstatymą.

„Prasidėjus karui Ukrainai, turint migracijos iššūkių, ką mes matome, didžiausia problema – neturime sutarimo, kas yra tautinė mažuma“, – iš Seimo tribūnos pristatydama projektą kalbėjo E. Dobrowolska.

„Esu tikra, kad šis įstatymo projektas leis mums baigti tas batalijas, kurios labai naudingos būdavo rinkiminiais metais mūsų piliečius versti grėsme“, – sakė ministrė.

Šį projektą kritikuoja dalis opozicijos, tarp jų – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Kritiškai šios partijos politikos atžvilgiu atsiliepė ir pati ministrė.

„Ne Lenkų rinkimų akcijos partijai nuspręsti, ko tautinės mažumos nori. Jūs neatstovaujate tautinėms mažumoms ir jūs nesate vieninteliai lenkai“, – kalbėjo E. Dobrowolska.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašūnienė klausė, kas privertė imtis šios iniciatyvos, nes tautinių mažumų politika, anot jos, yra Kultūros ministerijos darbo laukas.

„Ketverius metus rengėte įstatymo projektą, kuris nieko nesukuria, o tik apibendrina tai, kas yra, įneša daugiau netikrumo, neaiškumo, nes be nuorodų į kitus įstatymus nesukuria nieko. Jis yra visiškai niekinis“, – kalbėjo R. Tamašūnienė.

Ji pati Seimo nariams antradienį teikė dar 2014 metais su kolegomis registruotą Tautinių mažumų įstatymo projektą.

R. Tamašūnienė sakė, kad iki 2020 metų dirbo Tautinių mažumų įstatymui rengti skirta darbo grupė, kuriai pirmininkavo tuo metu ministrės pareigų nėjusi E. Dobrowolska.

„(Įstatymas) buvo suderintas su visomis institucijomis. (...) Tikėjomės, kad iniciatyvą prisiėmusi ministrė ir atneš tą darbo grupės sukurtą projektą, bet ne, ji atnešė kažkokį, atleiskite už išsireiškimą, išprievartautą įstatymo projektą“, – sakė R. Tamašūnienė.

Jos pačios teiktame projekte numatytas draudimas asimiliuoti tautinę mažumą prieš jos valią, taikyti priemones siekiant dirbtinai keisti gyventojų procentinį santykį vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys.

R. Tamašunienės projekte buvo numatyta ir galimybė gauti informaciją gimtąja kalba tose savivaldybėse, kur tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 proc. visų gyventojų.

Kaip ir ministerijos projekte, šiame taip pat užtikrinama teisė mokytis tautinės mažumos kalba bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo mokyklose.

Šį projektą parlamentarai po pateikimo atmetė, už jį balsavo 20 Seimo narių, prieš – 27, susilaikė 52 parlamentarai. 

Galiausiai Seimo nariai nusprendė jį visiškai atmesti ir negrąžinti projekto iniciatoriams tobulinti.

Teisingumo ministerijos projekte, kurį imsis svarstyti Seimas, apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.

Projekte tautinei mažumai priklausantis žmogus apibrėžiamas kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantis pilietis, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.

Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai.

Kiekvienam tautinės mažumos atstovui būtų užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, jungtis į organizacijas ir partijas, mokytis savo kalba mokyklose, turėti savo žiniasklaidos priemonių, puoselėti savo kultūrą, papročius ir kalbą. 

Projekte numatyta, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių bendrijų taryba. Vis tik jos atstovais galėtų būti tik tie žmonės, kurių veikla individualiai arba kartu su kitais asmenimis neprieštarauja Lietuvos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei nacionaliniam saugumui.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.