Seimas ieškos sprendimo dėl išeitinių mokėjimo parlamentarams

Seimas svarstys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių siūlymą į parlamentą neperrinktiems Seimo nariams iš karto nemokėti visos išeitinės išmokos, o ją skirti dalimis.

Šias Seimo statuto pataisas antradienį pateikęs opozicinės TS-LKD frakcijos narys Vytautas Juozapaitis priminė, kad pats buvo atsidūręs tokioje situacijoje, kai gavęs 17 tūkstančių eurų išeitinę išmoką po kelių dienų vėl sugrįžo į Seimą. Politikas sakė, kad šią išmoką paaukojo geriems darbams.

„Mielai paaukojau Ukrainos pergalei“, – sakė V. Juozapaitis, paraginęs Seimą spręsti šią problemą.

Projektu jis siūlo nustatyti, kad neperrinktam parlamentarui pradžiai būtų išmokama tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Toliau ji būtų mokama lygiomis dalimis kas mėnesį, tačiau jos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei buvęs parlamentaras dėl susiklosčiusių aplinkybių vėl užimtų Seimo nario pareigas.

Anot V. Juozapaičio, tikimasi, kad tai padės išvengti tokių situacijų, kai į Seimą neperrinktas parlamentaras gauna solidžią išeitinę išmoką, tačiau vėliau kažkam atsisakius mandato po kelių dienų čia vėl sugrįžta. Šiuo metu nėra numatyto mechanizmo, kaip tokiu atveju politikas galėtų grąžinti šią išmoką.

Seimo narė demokratė Rima Baškienė siūlė svarstyti galimybę nutraukti išeitinės mokėjimą ir tais atvejais, kai išeitinę gavęs Seimo narys tampa, pavyzdžiui, meru ar užima kitas aukštas pareigas.

„Valstietė“ Ligita Girskienė ragino ryžtis kadenciją baigusiems Seimo nariams nemokėti jokių išeitinių išmokų.

„Seimo nariai žino, kad dirbs kadenciją. Jie galėtų baigti kadenciją be išeitinių kompensacijų. Kodėl išskirtinai Seimo nariams turėtume padėti „pagalvę“? – svarstė ji, siūlydama taikyti Darbo kodekso normas.

V. Juozapaičio teigimu, viskas yra Seimo valioje, tačiau jis pastebėjo, kad „sudėtinga, pabuvus Seime, gauti darbą“.

Seimas nutarė svarstyti jo pateiktas Seimo statuto pataisas, kuriomis siūloma ištaisyti per parlamento rinkimus išryškėjusią spragą dėl išeitinių išmokų. Už jas po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 31 parlamentaras susilaikė. Projektas keliaus į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o pavasarį vėl atsiras plenarinėje salėje.

Šiuo metu Seimo statute nėra nuostatų, kurios apribotų išeitinės išmokos skyrimą pasibaigusios kadencijos Seimo nariui.

Parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių jo atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu. Išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Į kitą kadenciją neperrinktam politikui, ši išmoka išmokama paskutinę jo įgaliojimų dieną.

ELTA primena, kad į naujos 2024-2028 m. kadencijos Seimą neišrinkti, išeitines išmokas gavę, bet sau jų nepasilikę konservatorius V. Juozapaitis ir demokratė Rūta Miliūtė vos kelias dienas buvo be darbo. Jau lapkričio 19 d. jie vėl sugrįžo į Seimą, užimdami atsilaisvinusias Gabrieliaus Landsbergio ir Virginijus Sinkevičiaus vietas.

Gruodžio 10 d. Seime prisiekė ir konservatorė Jurgita Sejonienė, kuri čia sugrįžo po kelių savaičių „bedarbystės” laikotarpio. Ji pakeitė dirbti į Europos Parlamentą išvykstantį, mandato atsisakiusį Liudą Mažylį.