Seimas ėmėsi svarstyti siūlymą steigti naujus karinius vienetus, juos pervadinti, didinti personalą

Parlamentas antradienį pritarė siūlymams keisti principinę kariuomenės struktūrą.

Po pateikimo už Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktus pakeitimus, kuriais siūloma steigti naujus karinius vienetus, keisti karinių vienetų pavadinimus ir didinti karinio personalo skaičių, balsavo 89 Seimo nariai, pasisakiusių prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

„Teikiamu projektu, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir išaugusį Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo poreikį, vykdant Valstybės gynimo tarybos (VGT) priimtą sprendimą dėl nacionalinės divizijos parengimo iki 2030 metų, mes siūlom Lietuvos kariuomenės struktūros ir krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo pokyčius“, – parlamentarams kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Įstatymo pakeitimo projektu norima padidinti profesinės karo tarnybos, karių savanorių ir rezervo karių skaičius ir vyresniųjų karininkų bei generolų, admirolų ir kariūnų skaičius.

Siūloma numatyti, kad profesionaliosios karo tarnybos karių skaičius ilgalaikėje perspektyvoje būtų didinamas iki 20 tūkst., karių savanorių iki 6,8 tūkst., kariūnų skaičių iki 600.

Pasak D. Šakalienės, siūloma nuo 14 iki 22 didinti nustatytą ribinį generolų skaičių, tai norima daryti ir su pulkininkais, šį ribinį skaičių išplečiant nuo 66 iki 90. Taip pat norima pulkininkų leitenantų ir komandorų, bei majorų ir komandorų leitenantų ribinius skaičius reguliuoti krašto apsaugos ministro įsakymu.

„Taip pat kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų rezervistų skaičių didinti nuo 2 iki 3 tūkst. asmenų. Rezervo karių rengimo plėtra tikrai dar bus didinama“, – sakė ministrė.

Struktūriniai pakeitimai

Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją sudarytų trys lygiavertės nuolatinės brigados: pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pėstininkų brigada „Aukštaitija“, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, Inžinerijos ir Artilerijos pulkai, žvalgybos batalionas.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionai įeitų į Artilerijos pulko sudėtį. 

Įstatymo pakeitime taip pat numatoma steigti naujus karinius vienetus: pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ – tankų batalioną, pėstininkų brigadoje „Aukštaitija“ – logistikos batalioną.

Taip pat numatyti ir diviziją remiantys atskiri kariniai vienetai – žvalgybos batalionas, ryšių batalionas bei transportavimo batalionas. Oro gynybos pulke numatomas pirmasis ir antrasis oro gynybos batalionai, o artilerijos pulke – salvinės artilerijos ir savaeigės artilerijos batalionai.

Į principinės kariuomenės struktūros įstatymą įtraukiama ir Karo komendantūrų valdyba bei Įgulų aptarnavimo tarnyba.

Priėmus įstatymą, kariniams vienetams taip pat būtų suteikiami nauji vardai – pėstininkų divizija būtų vadinama Lietuvos kariuomenės Pirmąja divizija, karinių oro pajėgų oro gynybos pulkas – Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulku, karinių jūrų pajėgų uosto ir priekrantės gynybos tarnybai būtų suteiktas Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių bataliono vardas.

Tuo metu Depų tarnyba būtų vadinama Divizijos generolo Jono Sutkaus depų tarnyba, o „Geležinio vilko“ brigados Logistikos batalionas pervadintas į Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio logistikos batalioną.

Pasak KAM, visi siūlomi struktūros ir karių skaičiaus didinimo pokyčiai bus finansuojami iš bendrų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o divizijai išvystyti ir įgalinti reikiamos papildomos ginkluotės, technikos, amunicijos ir infrastruktūros įsigijimai būtų finansuojami iš papildomų KAM šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų.

Planuojama, jog artimiausią dešimtmetį divizijos ir kariuomenės tolygiam vystymui bei reikalingoms priemonėms įsigyti papildomai reikės apie 28 mlrd. eurų, o ilguoju laikotarpiu – po 2035 metų – papildomoms priemonėms įsigyti – dar apie 2 mlrd. eurų.

BNS skelbė, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.

VGT balandį sutarė siekti, jog Lietuvos kariuomenėje iki 2038 metų tarnautų apie 20 tūkst. karių.