Siūloma vėl didinti pelno mokestį bankams

Antradienį Seime svarstomas siūlymas šiuo metu laikinai padidintą pelno mokestį komerciniams bankams padaryti nuolatiniu. Siūlymo iniciatoriai kalba apie didelius bankų pelnus ir per mažą mokestinę atsakomybę, tuo metu jiems prieštaraujantys bankai naujų bankų investicijas itin koncentruotoje Lietuvos bankų rinkoje siūlo pamiršti.

Parlamentui teikiamomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis siūloma iki 2022 m. liepos 1 d. galiojantį 20 proc. mokestinį tarifą bankams taikyti ir toliau, o ne sumažinti iki standartinio 15 proc. tarifo.

Siūlymo autorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas argumentuoja, kad tarifo sumažinti nereikėtų, kadangi Lietuvoje stambiausieji bankai užima didžiąją dalį visos rinkos ir yra tarp daugiausiai pelno generuojančių verslo subjektų visoje šalyje.

Jo skaičiavimais, apie 80 proc. visos rinkos užima trys stambieji jos dalyviai – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB.

Anot M. Majausko, Lietuvos bankų sektorius yra itin koncentruotas, o tai sudaro galimybes komerciniams bankams taikyti didesnius bankinių paslaugų įkainius nei regione ir nustatyti didesnes palūkanų normas nei euro zonos vidurkis. Dėl to, kaip pastebi Seimo narys, komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia uždirbančių organizacijų Lietuvoje.

Be to, pelno mokestis yra vienintelis Lietuvoje įsikūrusių tarptautinių bankų indėlis į valstybės biudžetą, todėl fiskaliniu požiūriu yra pateisinamas ir pernai sudarė 35 mln. eurų, akcentuoja M. Majauskas.

Savo ruožtu bankų atstovai tokį siūlymą vadina neapykantos mokesčiu. Kaip anksčiau yra sakiusi Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, komerciniai bankai sumoka trečdaliu daugiau pelno mokesčio nei likęs verslas, todėl įtvirtinti nuolatinį 20 proc. mokesčio tarifą nėra teisinga.

Ji taip pat pabrėžia, kad kitose Baltijos šalyse mokestinės sąlygos yra daug palankesnės, todėl tarptautiniai bankai veikiau rinksis Estiją arba Latviją, o ne Lietuvą.

A. Butkevičius: didelių įmonių dideli pelnai turi būti apmokestinti labiau

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius siūlomiems mokesčio pakeitimams pritaria. Jo teigimu, būtų teisinga, jei didelius pelnus skaičiuojantys stambieji komerciniai bankai su valstybe pasidalintų didesne savojo uždarbio dalimi.

„Bankų sektorius uždirba didžiulius pelnus. Bet jei pasižiūrėsime į jų pačią bankininkystės veiklą pamatysime, kad tai daugiausia ne nuosavi, bet juridinių arba fizinių asmenų pinigai, kuriuos bankai tiesiog perdalina arba perskirsto, ir bankams yra mokama už tam tikras paslaugas, kurių kainos irgi didėja, bet nemažėja“, – Eltai sakė BFK priklausantis A. Butkevičius.

„Tos kompanijos turi būti apmokestinamos didesniu pelno mokesčiu ar kažkokiu atskiru pajamų mokesčiu nuo apyvartos, netgi yra tokių siūlymų“, – parlamentaras taip pat tikisi, kad ateityje ne tik bankai, bet ir kitos didelius pelnus generuojančios bendrovės bus apmokestinamos labiau.

Paklaustas, ar nemano, kad toliau taikant didesnį mokesčio tarifą Lietuvą aplenks užsienio bankai ir jų investicijos, A. Butkevičius sakė abejojąs, ar nors vienas tarptautinis bankas norėtų ateiti į rinką, kurioje sukaupti rekordiškai dideli finansiniai ištekliai ir nustatytos itin žemos palūkanos.

„Jeigu pasižiūrėsime, kokie yra bankuose finansiniai ištekliai, kurie yra praktiškai nepanaudojami sukaupti, jie jau dabar siekia apie 9 mlrd. eurų, ko niekada nebuvo, nes per pandeminį laikotarpį labai išaugo indėliai. Per pirmus pandemijos metus fizinių asmenų indėliai išaugo 3 mlrd., o juridinių – beveik 2 mlrd. eurų. Matom, kad ir palūkanos už indėlius yra nulinės arba minusinės. Ateiti (naujiems bankams – ELTA) į rinką, kuri yra perpildyta finansiniais ištekliais? Vargu, ar to įmanoma sulaukti“, – dėstė A. Butkevičius.

Problema slypi kitur

UAB „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas šiai iniciatyvai nepritarė. Anot jo, 20 proc. uždirbto pelno atidavus valstybei, bankams liktų mažiau pinigų investuoti į plėtrą, dėl to mažėtų bankų galimybės kredituoti klientus. Pašnekovas problemą įžvelgia kitur, esą verslas jau dabar nėra finansuojamas pakankamai ir, šiuo metu taikomą didesnį pelno mokesčio tarifą palikus visam laikui, „rizikuojame stipriai šauti sau į kojas“, kadangi mažės šalies patrauklumas investicijoms.

„Lietuva per visus praėjusius metus vilkosi euro zonos gale pagal bankų paskolų pokytį įmonėms. Reiškia, kad iš esmės galime pasakyti, kad mūsų verslas yra nepakankamai finansuojamas. Bet didesnis pelno mokestis yra kelias į visiškai priešingą pusę – pasieksime tik tiek, kad įmonės ir vartotojai bus dar labiau nefinansuojami bankų, nes tiesiog patrauklumas dirbti Lietuvoje labai stipriai sumažės“, – Eltai paaiškino A. Izgorodinas.

Be to, pažymi ekspertas, dar blogiau būtų tai, kad, palikus didesnį pelno mokestį, Lietuva nebus patraukli užsienio bankams investuoti Lietuvoje.

„Vietiniai bankai, kurie dirba čia, turės mažiau pinigų plėtrai, kas nėra gerai, o užsienio bankai, kurie galbūt teoriškai svarstytų investuoti Lietuvoje, čia tikrai neinvestuos, nes toks pelno mokestis yra visiškai nekonkurencingas“, – sako jis, pabrėždamas, kad, užuot siekdama labiau apmokestinti bankus, valstybė turėtų ieškoti priemonių verslui skatinti, pavyzdžiui, kokias pandemijos metu taikė valstybės įmonė „Invega“, finansuodama smulkųjį ir vidutinį verslą.

„Tos priemonės buvo labai veiksmingos ir manau, kad didesnis valstybės dalyvavimas tame visame žaidime per „Invegos“ bendradarbiavimą su komerciniais bankais čia būtų greitas, paprastas sprendimas, kuris greitai duotų vaisių. Dabar lyg ir suprantam, kur turime problemą, bet su ja kovojam taip, lyg norėtume ją dar labiau pagilinti“, – teigia A. Izgorodinas.

Ekspertas įsitikinęs, kad sėkmingi bankų finansiniai rezultatai tik parodo, kad Lietuvos finansinė sistema yra sveika ir kad joje yra lėšų, kurias būtų galima skolinti įmonėms. Tačiau, nors pinigų yra, akcentuoja A. Izgorodinas, verslui sunku juos pasiekti ir, palikus didesnį pelno mokestį bankams, ši problema niekur nedings.

„Aš nematau problemos, kad kažkas uždirba pinigų. Matau problemą, kad tie pinigai nepapuola pas verslą. Didesnis pelno mokestis problemos neišspręs. Ir kartu pablogins Lietuvos reputaciją tarptautinėse rinkose“, – apibendrino ekonomistas.

Jis taip pat pritarė, kad 80 proc. Lietuvos bankų rinkos užimantiems „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB, net ir nesumažinus laikinojo pelno mokesčio tarifo iki 15 proc., trauktis iš šalies neapsimoka. Tačiau siūlomi pakeitimai neskatins konkurencijos, o tai didžiausia bėda, nurodė A. Izgorodinas.

Turi būti priimtas iki sausio 1 d.

Jei Seimas antradienį po svarstymo pritars siūlomiems Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, Seimo narių dar lauks paskutinis balsavimas dėl projekto priėmimo. Parlamentas priimti ir prezidentas pasirašyti jį turi iki sausio 1 d., kadangi mokestiniai pakeitimai privalo būti priimti bent 6 mėn. iki numatomos įsigaliojimo datos.

Pagal dabar numatytą tvarką, bankai 20 proc. pelno mokestį mokės iki ateinančių metų liepos 1 d.

ELTA