Seimas darbą užbaigė kaip institucija, turinti mažiausią visuomenės pasitikėjimą: smuko valdančiųjų reitingai

Nepaisant pastaruosius ketverius metus kartoto valdančiųjų teiginio, kad „valstiečių“ dominuojama valdžia pagaliau ir iš tikrųjų atsigręš į žmones ir nepaisant „valstiečius“ į liberalus iškeitusio Seimo pirmininko reikšto užmojo kelti parlamento reputaciją – 2016 m. išrinktas Seimas darbą užbaigia kaip institucija, kuria visuomenė nepasitiki labiausiai. Per pastaruosius 4 metus parlamentui tik trumpam ir tik šiek tiek pavyko pagerinti savo įvaizdį visuomenės akyse. Galiausiai likus mėnesiui iki darbo pabaigos, nepasitikėjimas Seimu augo sparčiausiai tarp visų kitų valstybės struktūrų.

Tarp pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turo atliktos sociologinės apklausos taip pat rodo ir visuomenėje įvykusius pokyčius vertinant atskirus politikus. Krito iki rinkimų reitingus auginusių premjero Sauliaus Skvernelio, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir kitų politikų, kuriems ar kurių atstovaujamoms politinėms jėgoms Seimo rinkimai susiklostė nesėkmingai, palankus vertinimas. Pasigirti augusiu reitingu rinkimų laikotarpiu gali tik prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas darbą užbaigė neturėdamas visuomenės pasitikėjimo

„Baltijos tyrimų“ surinkti apklausų duomenys rodo, kad per visą šio Seimo kadenciją palankiausiai Lietuvos gyventojai parlamentą vertino praėjus 2 mėnesiams po 2016 m. vykusių Seimo rinkimų. 2016 m. gruodį parlamentu pasitikėjo 40 proc. piliečių ir 52 proc. gyventojų tvirtino to paties pasakyti apie Seimą negalį. Nepalankiausiai šios kadencijos Seimas buvo vertinamas lygiai prieš metus – 2019 metų spalį. Tuomet 22 proc. gyventojų teigė Seimu pasitikį ir 75 proc. respondentų deklaravo priešingai. Taigi kai beveik prieš 4 metus darbą jau baigusį „valstiečių“ dominuojamą Seimą visuomenė vertino geriausiai, neigiamų ir teigiamų vertinimų balansas siekė minus 12 (2016 m. gruodis). Tuo tarpu 2019 m spalį – prasčiausio vertinimo atveju – teigiamų ir neigiamų vertinimų balansas buvo minus 53.

Galiausiai 2016 m. išrinktas Seimas darbą užbaigia kaip institucija, kuria visuomenė labiausiai nepasitiki. Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 13-23 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, šiuo metu tik trys iš dešimties (29 proc.) piliečių teigia, kad parlamentu pasitiki. Tuo tarpu beveik septyni iš dešimties (67 proc.) sakė negalį pasitikėti viena iš svarbiausių šalies institucijų.

Paskutinės sociologinės apklausos, darytos tarp pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turų, rodo, kad neigiamas parlamento vertinimas, lyginant su rugsėjo mėnesio rezultatais, paaugo dar 6 procentiniais punktais. Tad paskutinį savo darbo mėnesį Seimas įtvirtino savo „lyderystę“ pačiame reitingų lentelės dugne.

Sumažėjo pasitikėjimas Vyriausybe

Pastarąjį mėnesį žemyn čiuožė ir darbą baigiančios Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės reitingai. Lyginant su rugsėjo mėnesį susistemintais duomenimis, spalį pasitikinčių Vyriausybe sumažėjo 5 procentiniais punktais. Šiuo metu teigiančių, kad Vyriausybe pasitiki, yra 46 proc. respondentų, priešingai deklaruojančių – 50 proc. Nors Ministrų Kabineto palankių ir nepalankių vertinimų balansas (minus 4) šiuo metu yra kur kas geresnis nei Seimo (minus 38), bendrame pasitikėjimo institucijomis reitinge tai vienas prasčiausių rezultatų. Be parlamento, už Vyriausybę prasčiau vertinami tik teismai (41 proc. pasitiki ir 48 nepasitiki).

Tiesa, spalio mėnesį 3 procentiniais punktais sumenko ir pasitikėjimas Prezidentūra (pasitiki 74 proc. nepasitiki 21 proc.). Nepaisant to, Prezidentūra lieka trejetuke institucijų, kuriomis pasitikima labiausiai. Geriau už G. Nausėdos atstovaujamą instituciją vertinama tik Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc. ir 8 proc.) bei policija (76 proc. pasitiki ir 21 proc. nepasitiki). Teigiančių, kad pasitiki pastarąja struktūra per paskutinį mėnesį atsirado 3 procentiniais punktais daugiau.

Krito pergalių Seimo rinkimuose nepatyrusių politikų reitingas

Žvelgiant į tai, kaip visuomenė vertino politikus iškart po pirmojo Seimo rinkimų turo, didžiausių reitingų nuostolių patyrė į parlamento narius nebeperrinktas Centro partijos – tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis. Lyginant spalio mėnesio duomenis su rugsėjį vykdytos apklausos rezultatais, gerai vertinančių šį politiką sumažėjo net 12 procentinių punktų. Šiuo metu N. Puteikį palankiai vertina 18 proc. ir nepalankiai 64 proc. respondentų. Prastesnį rezultatą rodo tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (15 proc. palankiai vertina ir 69 proc. nepalankiai).

Ne ką mažesnių praradimų patyrė ir kurį laiką reitingus auginęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tačiau po to, kai pirmajame Seimo rinkimų ture jo vestam „socialdarbiečių“ sąrašui nepavyko peržengti 5 proc. kartelės, ženkliai nukrito ir asmeniniai reitingai. Per mėnesį palankiai vertinančių naujajame Seime mandato nebeiškovojusį Lietuvos diplomatijos vadovą sumažėjo 8 procentiniais punktais. Nepaisant to, L. Linkevičius (palankiai vertina 53 proc. ir nepalankiai 35 proc.) vis dar penketuke palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų.

Krito ir kitų politikų reitingas, kuriems ar kurių atstovaujamoms politinėms jėgoms Seimo rinkimai susiklostė nesėkmingai. 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių sėkmės rinkimuose nebesulaukusį ilgametį parlamentarą „socialdarbiečių“ pirmininką Gediminą Kirkilą (palankiai vertina 25 proc. ir nepalankiai 65 proc.), politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderį Remigijų Žemaitaitį (37 proc. vertina palankiai ir tiek pat – nepalankiai). 4 procentiniais punktais smuktelėjo ir istoriškai blogai Seimo rinkimuose pasirodžiusiems socialdemokratams atstovaujančios  europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės (atitinkamai 44 proc. ir 40 proc.) reitingas.

S. Skvernelio reitingas kritiko, tačiau jis vis dar lenkia I. Šimonytę

Nuostolių neišvengė ir paskutines savaites ministro pirmininko poste skaičiuojantis premjeras S. Skvernelis. Jo palankus vertinimas taip pat krito 4 proc. ir šiuo metu 47 proc. piliečių jį vertina palankiai ir 45 proc. nepalankiai. Visgi kol kas S. Skvernelis išlieka palankiausiai vertinamų politikų dešimtuke ir turi kur kas geresnį reitingą nei pareigas Vyriausybėje iš jo perimsianti Ingrida Šimonytė. Spalio mėnesio duomenimis, I. Šimonytė rikiuojasi dvidešimtuko pabaigoje: palankiai ją vertina 37 proc. gyventojų ir nepalankiai 54 proc.

Ryškiausiai augo G. Nausėdos palankus vertinimas 

Tuo tarpu Seimo rinkimų kontekste augusiais reitingais gali pasidžiaugti p-zidentas G. Nausėda. Visuomenės dalis, turinti palankią nuomonę apie jį, spalio mėnesį buvo 5 procentiniais punktais didesnė nei rugsėjį. Šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina 78 proc. piliečių ir nepalankiai 15 proc. Su tokiais rodikliais jis nusileidžia tik kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui (80 proc. palankiai vertina ir 10 proc. nepalankiai). Trečioje reitingų lentelės vietoje – kita kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos palankus vertinimas per mėnesį išaugo 4 procentiniais punktais ir šiuo metu 63 proc. prezidentę vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai.

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas

Nepalankiausiai spalio mėnesį Lietuvos gyventojai įvertino 5 proc. kartelės Seimo rinkimuose neįveikusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką V. Tomaševskį (nepalankiai įvertino 69 proc. ir palankiai 15 proc.). Tai absoliučiai blogiausias rezultatas palankaus vertinimo reitinge. Prasčiausiai vertinamų politikų sąraše taip pat G. Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 65 proc.), N. Puteikis, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (27 proc. ir 64 proc.), profesorius Vytautas Landsbergis (26 proc. ir 62 proc.) bei „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (30 proc. ir 62 proc.).  

Apklausa vyko 2020 m. spalio 13 – 23 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

ELTA