Seimas po pateikimo atmetė įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos dokumentuose

Seimas po pateikimo atmetė socialdemokratų parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

Jį priėmus, Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai nelietuviškus vardus ir pavardes galėtų rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Ketvirtadienį už projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš 41, o 26 parlamentarai susilaikė.

Vienas iš įstatymo projekto teikėjų, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad šio  įstatymo jau 30 metų laukia daugelis Lietuvos piliečių.

„Gaila, kad Seimas nesiima spręsti įsisenėjusių problemų, su kuriomis susiduria tūkstančiai žmonių. Jie dokumentuose lig šiol negali rašyti savo vardo ir pavardės lotyniškais rašmenimis. Tai – ir Lietuvoje gyvenantys tautinių bendrijų atstovai, ir žmonės, susituokę su užsieniečiais“, – teigia G. Paluckas.

Jis pastebi, kad iš esmės filologinė ar net techninė problema yra įgavusi politinį ir net tarptautinį skambesį.

„Apmaudu, kad Seimas neranda valios tai išspręsti, kad vis dar surandama visokiausių priežasčių aiškinti, kas gi būtų blogo, jei George Bush ar Adam Mickiewicz pase būtų rašoma originaliai. Taigi, teismai ir toliau bus užversti bylomis “, – sako G. Paluckas.

Socialdemokratų parengtame įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, užsieniečių pavardės, jei jos yra lotyniško pagrindo, perrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, jei jos ne lotyniško pagrindo rašmenimis, – perrašomi lietuviškai transkribuojant.

Be to, Lietuvos tautinių mažumų atstovai galėtų pateikę prašymą savo vardus ir pavardes perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, remiantis tos tautinės mažumos kalbos taisyklėmis.

Pasak projekto rengėjų, įstatymo projektas įveda užsieniečio kategoriją, į kurią patenka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Įvertindami, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ženklas, užsienio valstybių piliečių vardai ir pavardės, kurių originalus dokumento šaltinis rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybės dokumentus ir civilinės būklės aktus būtų nurašoma paraidžiui.

Asmenų vardai ir pavardės dokumento šaltiniuose įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus pagal siūlomą reguliavimą būtų perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo taisykles. Tais atvejais, kai dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus siūloma nurašyti įrašus lotyniško pagrindo rašmenimis. Asmens prašymu visi dokumentų šaltinio įrašai galėtų būti nurašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir asmenų sutuoktiniams bei jų vaikams.

Atmestame įstatymo projekte buvo siūloma, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, asmens prašymu būtų perrašomi šio įstatymo nustatyta tvarka.

Šiuo metu galioja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.

Šis nutarimas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

ELTA