Seimas atmetė liberalų rezoliuciją dėl papildomų pajamų gynybai: prieštarautų kitiems įsipareigojimams

Seimas atmetė Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotą rezoliuciją dėl papildomų lėšų skyrimo krašto apsaugos reikmėms.

Antradienį pristatytoje rezoliucijoje Finansų ministerijai buvo siūloma užšaldyti visų valstybės institucijų, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją (KAM), asignavimų augimą. Akcentuota, jog taip surinkus papildomus 560 mln. eurų, juos būtų galima skirti krašto apsaugos reikmėms.

„Pasikeitusi geopolitinė situacija verčia didinti gynybos finansavimą, neatsitiktinai Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimus dėl būtinybės krašto apsaugai skirti iki 6 proc. BVP 2030 m., kas sudaro 12 mlrd. eurų iki 2030 m. arba po 2 mlrd. eurų kas metus“, – kalbėjo rezoliuciją pristatęs liberalas Simonas Gentvilas.

„Mes norime šia rezoliucija pasakyti sąlygas, kuriomis mes galėtume pritarti jūsų teikiamiems projektams ir manytume, kad verta būtų į juos atsižvelgti tam, kad konsoliduotume ir opozicijos balsus gynybai“, – pridūrė jis.

Tačiau iniciatyva Seime palaikymo nesulaukė – idėją palaikė vos 33 Seimo opozicijos nariai, 31 pasisakė prieš, dar 24 susilaikė.

Skepsio rezoliucijai neslėpęs Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas teigė – pirmiausia reikėtų užtikrinti krašto apsaugos sistemos skaidrumą, o tik po to galvoti apie papildomus finansavimo šaltinius. 

„Ar jūs negalvojate, kad iš pradžių gynyboje reikia išskaidrinti ir sutvarkyti viską, susitvarkyti su esamomis lėšomis, o tik po to sakyti, kad imkite dar daugiau“, – S. Gentvilo klausė V. Ąžuolas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė idėją taip pat kritikavo, akcentuodama, jog rezoliucijoje pristatyta tvarka užkirstų kelią esamų įsipareigojimų, tokių kaip mokytojų atlyginimų bei pensinio amžiaus žmonių išmokų kėlimas, įgyvendinimui.

„Kaip jūs įsivaizduojate tuomet atlyginimų kėlimą mokytojams, nes yra įsipareigojimas pagal švietimo srities sutartį, pensininkų pajamų didėjimą, nes užšaldymas reiškia, kad niekas neaugtų“, – kalbėjo parlamentarė.

Tiesa, opozicijoje dirbančių liberalų rezoliucijoje Vyriausybė raginta kritiškai įvertinti suplanuotas valstybės išlaidas 2025–2028 m., ištraukti iš šešėlio 1 mlrd. eurų ir tik po to imtis didinti mokestinę naštą gyventojams.

Tokia tvarka, anot Nacionalinio susivienijimo atstovo Vytauto Sinicos, yra nelogiška, mat jos įgyvendinimas gali pernelyg ilgai užtrukti. 

„Atrodo statomas vežimas prieš arklį, kai reikalaujama pirma išskaidrinti, ištraukti iš šešėlio 1 mlrd. ar kokią panašią sumą, o tik tada žiūrėti į naujus finansavimo šaltinius. (...) Vadinasi, tada galėtume imtis veiksmų dėl gynybos finansavimo tik po kurio laiko, pasižiūrėję, ar šitai Vyriausybei pavyksta tą daryti. Nėra tokios prabangos laike“, – tikino parlamentaras.

Seimui pristatytoje rezoliucijoje taip pat akcentuota, jog turėtų būti atsižvelgiama į galimą mokestinių pakeitimų poveikį Lietuvos ekonomikai, o valstybės skola turėtų būti didinama išskirtinai valstybės gynybos reikmėms. 

Rezoliucijos iniciatoriai taip pat išsakė poziciją, jog Ministrų kabinetas ateityje mokesčių reformos tikslus ir priemones turėtų aptarti su visomis parlamentinėmis partijomis ir socialiniais partneriais dar jos planavimo metu, o ne po atitinkamų įstatymų pataisų projektų parengimo.

Primenama, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Tai reiškia, jog Lietuvos valstybės biudžete iki numatomo laikotarpio reikia papildomai surinkti 12–13 mlrd. eurų – po 2 mlrd. eurų kasmet.