Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams: aukcione galės dalyvauti vienas rangovas

Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir pratęstas dalyvių dokumentų teikimo terminas.

Parlamentas šias šalies strateginio objekto vystymui skirtas įstatymo pataisas priėmimo stadijoje palaikė antradienį – 78 Seimo narių balsavo už, 5 buvo prieš ir 29 susilaikė. Pakeitimai svarstyti skubos tvarka.

Iki šiol buvo nustatyta, jog konkursą laimi tas rangovas, kuris pasiūlo mažiausią valstybės skiriamo skatinimo apimtį, o jei nepageidavo valstybės paramos – didžiausią vystymo mokestį. Minimali tokio mokesčio suma nebuvo nustatyta, nenumatytas ir sandorio kainos perskaičiavimas.

Tačiau, anot projekto iniciatorių Ekonomikos komiteto narių Kazio Starkevičiaus ir Gintauto Palucko, nuo šiol minimali šio mokesčio suma turės siekti bent 5 mln. eurų. Be to, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai 5 mln. eurų didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai. Vystymo mokesčiui bus taikomas ir infliacijos pokytis.

Metinė infliacija daro įtaką ir pokyčiui tarp kainos elektros rinkoje ir laimėtos sandorio kainos, todėl keitimai leis elektros pardavimo kainą perskaičiuoti kasmet, priklausomai nuo skatinimo apimties. Anot parlamentarų, apskaičiuodama didžiausią ir žemiausią sandorio kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) naudoja viešai prieinamus duomenis, kurie gali būti 4-5 metų senumo ir dėl to neatspindėti realių elektrinių ir jų prijungimo prie tinklų sąnaudų.

Pagal įstatymą vėjo parko statybos gali trukti iki 8 metų.

Visgi Seimo opozicijoje dirbantis Artūras Skardžius kėlė klausimą dėl viešųjų pirkimų konkursų organizavimo tvarkos, kai konkursą siekiama leisti laimėti vienai jame dalyvavusiai įmonei. Anot parlamentaro, tai būtų naujas pavojingas precedentas skelbiant aukcionus.

„Kaip vienas dalyvis gali dalyvauti tokiame strateginiame projekte ir būti pripažintas nugalėtoju? Kalba neina tik apie tai, kad (...) 120 kvadratinių kilometrų jūrinės teritorijos bus patikėta 40 metų, bet ir 15 metų parama, dėl kurios čia buvo laužomos ietys. (...) Nauji precedentai nieko gero nežada elektros vartotojams“, – aiškino A. Skardžius.

Tačiau parlamentarui paprieštaravo K. Starkevičius, pabrėždamas, kad konkursą laimės tas dalyvis, kuris bus „stipriausias“ ir pasiūlys geriausias sąlygas.

„Šiuo metu ne vienas projektas yra vykdomas arba Šiaurės, Baltijos jūrose, dabar yra konkurencija net dėl investitorių – kas ateis ir kas investuos į mūsų šį parką. Įvertinkime geopolitinę situaciją ir pasižiūrėkime, kur mes esame – kiekvienas investitorius yra svarbus“, – teigė konservatorius.

Pirminiame siūlyme norėta leisti konkurso dalyviams dokumentų registracijos terminą pratęsti 30 kalendorinių dienų.

Visgi po svarstymo Ekonomikos komitetas pasiūlė to atsisakyti ir vietoje iki šiol galiojusių 90 nustatyti bendrą 120 kalendorinių dienų terminą aukciono dalyvių registracijai. Jis būtų skaičiuojamas nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo dienos. Seimas šiam siūlymui pritarė.

Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“. Tuo metu šių metų sausį paskelbtas antrasis konkursas neįvyko, mat jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis – ta pati „Ignitis renewables“. Kaip teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, antrąjį konkursą pakartotinai skelbti planuojama 2025 metų pradžioje.

Pasak parlamentarų, investicijas Lietuvoje apsunkina Europoje stebimas vėjo elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje suaktyvėjimas – konkursus 2024 m. organizuoja Olandija, Danija, Airija, Belgija, Vokietija, o planuojamų vystyti vėjo elektrinių suminė įrengtoji galia siekia apie 24 GW (gigavatus).

Europos Sąjunga (ES) taip pat valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).