Seimas apsisprendė dėl elektros balansavimo pajėgumų po sinchronizacijos: stabilumą užtikrins „Energy cells“ kaupikliai

Seimas nusprendė, kad po 2025-ųjų metų vasarį įvyksiančios sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais dalis elektros sistemos valdymui reikalingų balansavimo paslaugų būtų įsigyjama iš energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“.

Valstybės energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei „EPSO-G“ priklausanti „Energy cells“ valdo didžiausią Europoje 200 megavatų (MW) galios baterijų parką, kuris teikia energetikos sistemos saugumui būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą.

Energetikos ministerijos parengtas Elektros energetikos įstatymo pataisas šią savaitę palaikė 62 Seimo nariai, prieš buvo 8 parlamentarai, o susilaikė 21. 

Už šį projektą lydinčias Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas balsavo 77, prieš buvo 1 ir susilaikė 4 parlamentarai.

Lietuva su kitomis Baltijos šalimis atsijungti nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos sinchronine zona turėtų 2025 m. vasario 9 dieną.

Sutartį su Rusija ir Baltarusija Lietuva nutrauks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Šiuo metu Lietuva elektros iš Rusijos ar Baltarusijos nebeperka, tačiau transformatorinių dažnis vis dar yra valdomas iš dispečerinės Maskvoje.

Seimo posėdyje pasisakęs „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius priekaištavo, kad projektas paruoštas paskubomis, kėlė klausimus, kodėl balansavimo paslauga bus perkama iš įmonės „Energy Cells“, o ne valstybės įmonių grupės „Ignitis“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE), kuri turi reikalingų pajėgumų, ir teigė, kad tokiu būdu branginamos galutinės vartotojų sąskaitos už elektrą.

„Tikrai nesu prieš sinchronizaciją. Aš kalbu apie būdą, kaip nedidinti vartotojams elektros kainų, sinchronizavus mūsų elektros tinklus su kontinentine Europa. (...) Jūs, brangūs elektros vartotojai, pirksite papildomai iš privačių asmenų balansavimo paslaugas. Ir parašyta įstatyme, kad tai bus gražia sudėta į tarifą, suderinus su valstybiniu reguliuotoju. Man nepatinka būtent ši nuostata“, – sakė parlamentaras.

Įstatymo pataisos dėl balansavimo pajėgumų įsigalios ateinančių metų sausio 17 d.

Kaip šią savaitę pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“, „Energy cells“ paslaugų teikimo tvarką apibrėš priimti pakeitimai ir Europos Komisijos (EK) sprendimai, taip pat bendrovės sutartis su „Energy cells“, kurią derins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Sutarties tvirtinimas planuojamas ateinantį sausį. Joje planuojama numatyti, kad „Energy cells“ 2025 metais suteiks 40 MW pajėgumą balansavimo pajėgumų rinkoje, taip pat dalyvaus balansavimo energijos rinkoje, kur pasiūlymas bus pateikiamas aukciono eilės gale – „Energy cells“ įrenginiai būtų aktyvuojami tik tuomet, kai paslaugų negali suteikti kiti rinkos dalyviai.

„Prijungus naujus kaupiklių parkus, balansavimo paslaugų iš „Energy cells“ įsigijimą atitinkama apimtimi mažinsime ir, esant pakankamai pasiūlai rinkoje, paslaugos bus perkamos tik iš nesusijusių rinkos dalyvių“, – šią savaitę teigė „Litgrid“.

„Energy cells“ balansavimo paslaugas galės teikti ne ilgiau nei trejus metus nuo sinchronizacijos, suderinus su EK, šį laikotarpį būtų galima pratęsti ne ilgiau nei penkeriems.

Balansavimo pajėgumų poreikis 2026 metams bus nustatytas 2025 metų trečiąjį ketvirtį, įvertinant esamą situaciją ir naujų kaupimo įrenginių projektų pažangą.

Anot „Litgrid“, įvertinus šiuo metu vystomus elektros kaupiklių projektus Lietuvoje, „Energy cells“ balansavimo paslaugos bus reikalingos artimiausius 2 metus, tačiau, priklausomai nuo rinkos galimybių, 2026 metais gali būti teikiamos dar mažesne apimtimi.

„Litgrid“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra vystomi 37 projektai prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos kaupimo įrenginių, kurių galia ir talpa atitinkamai siekia apie 1052 MW ir 2710 megavatvalandžių (MWh).

Šią savaitę „Litgrid“ taip pat pranešė perkanti automatinio dažnio atkūrimo rezervo (angl. automatic frequency restoration reserve, aFRR) paslaugą balansavimo pajėgumų ir energijos rinkose.

Kaip pranešė bendrovė, po sinchronizacijos dažnio rezervo atkūrimas padės palaikyti elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą bei leis valdyti elektros sistemos dažnį.