Šei­mos kor­telė mo­ko oru­mo ir lau­žo ste­reo­ti­pus

Šei­mos kor­telė mūsų ša­ly­je pra­dėta da­ly­ti prie­š ma­žiau nei me­tus, ta­čiau ją jau tu­ri be­veik kas ant­ra gau­si Lie­tu­vos šei­ma.

Šei­mos kor­telės pro­jek­to ku­ra­torė Ra­sa Že­maitė ti­ki, kad ne­di­delė, į delną vos tel­pan­ti kor­telė ga­li pa­ska­tin­ti reikš­mingų po­ky­čių vi­suo­menė­je, vers­le ir, ži­no­ma, pa­čio­se šei­mo­se. „La­bai norėtų­si, kad gau­sios šei­mos pra­plėstų sa­vo įpro­čius: nau­dotų­si to­mis pa­slau­go­mis, ku­rio­mis iki šiol ne­si­nau­do­jo, ke­liautų ten, kur dar ne­bu­vo, ir įsi­gytų to­kio po­būdžio pre­kių, ku­rios anks­čiau bu­vo ne­priei­na­mos dėl kai­nos ar kitų prie­žas­čių“, – sa­ko ji. Šei­mos kor­telės par­tne­riu ta­po ir sa­vait­raš­tis „Etap­lius“.

– Šeimos kortelė: kaip ir kodėl ji atsirado mūsų šalyje?

– Ši iniciatyva nėra nauja ir lietuviai tikrai nėra Šeimos kortelės kūrėjai. Šeimos kortelė atsirado Prancūzijoje praėjusio amžiaus tarpukario laikotarpiu. Ja naudojantis, giliame skurde gyvenančioms šeimoms buvo dalijama įvairiausia parama: maisto daviniai, drabužiai ir t. t. Ilgainiui Šeimos kortelės koncepcija kito. Dabar ją turi daugelis Europos Sąjungos šalių, o pagrindinė kortelės idėja yra pagarba ir išskirtinis statusas šeimoms, kuriose auga trys ir daugiau vaikų.

– Prie Šeimos kortelės projekto nuolatos kviečiate prisijungti verslininkus, viešąsias įstaigas. Nuolaidas gausioms šeimoms jie gali teikti trimis lygiais: būdami svečiai, draugai ir ilgalaikiai partneriai. Kam toks suskirstymas?

– Vieni iš seniausiai Šeimos kortelę turinčiųjų yra ispanai. Jų šalies praktika parodė, kad įmonės į Šeimos kortelės programą įsitraukia ganėtinai atsargiai, todėl Ispanijoje atsirado trikopė galimybė dalyvauti programoje. T. y. įmonė gali tapti svečiu ir teikti vienkartinę nuolaidą, akciją arba, pavyzdžiui, per Šeimos kortelės gavėjus išplatinti bilietus į neišparduotus renginius. Kitas žingsnis – draugo statusas, kai partnerystė trunka nuo trijų iki šešių mėnesių. Tai – tarsi bandomasis laikotarpis. Trečioji pakopa – ilgalaikė partnerystė, kuri trunka nuo pusės metų, yra pasirašomos sutartys, aptariamos įvairios partneriui aktualios sąlygos.

Lietuva perėmė Ispanijos modelį, tačiau pastebėjome, kad daugiau nei 90 proc. įmonių arba įstaigų iš karto ateina su ilgalaike iniciatyva. Matyt, socialinė atsakomybė Lietuvos įmonėms ir įstaigoms nėra svetima ir Šeimos kortelė yra vienas iš būdų ją įgyvendinti. Šiuo metu esame pasirašę 188 ilgalaikės partnerystės sutartis.

– Ar dažnai iš partnerių sulaukiate klausimo: o kas man už tai?

– Nieko keisto, kad verslas tikisi grąžos, todėl kai vyko derybos su pirmosiomis įmonėmis, tikėjomės klausimų „Kas mums iš to?“ arba „Ką mums už tai duosite?“. Jų beveik nesulaukėme ir tai mus gerąja prasme labai nustebino.

Iš tiesų nestebintų, jei dalyvavimas programoje verslui duotų grįžtamąjį ryšį. Juk visus nuolaidų kaštus finansuoja patys partneriai. Gausios šeimos, besinaudojančios paslaugomis, vertina įmonių išskirtinį dėmesį, galbūt tampa lojaliais klientais ir taip savotiškai atsidėkoja už tai, ką įmonės duoda. Kita vertus, šeimos dėkingumas nėra privalomas. Jos naudojasi tomis paslaugomis ir privilegijomis, kurios palankesnės, artimesnės. Partnerių ir šeimų bendradarbiavimas šiuo atveju yra labai įvairus.

– Šeimos kortelė įvairialypė – nuolaidos teikiamos ir maisto prekių parduotuvėse, ir autoservisuose ar muziejuose. O kokių paslaugų, privilegijų labiausiai trūkstate?

– Atlikome reprezentatyvų tyrimą ir apklausėme šeimas, ko gi joms reikėtų. Tarp labiausiai pageidaujamų paslaugų buvo įvardytos laisvalaikio paslaugos ir įvairios pramogos, nes jos gausioms šeimoms yra tikrai nemenkas iššūkis. Tad visus, kurie tokias paslaugas teikia, ragintume prisijungti – šeimoms jūsų labai reikia. Ypač artėjant vasarai.

– Kiek šeimų šiuo metu turi korteles?

– Iš viso šeimoms išdalyta beveik 17 tūkst. kortelių. Potencialių gavėjų yra apie 40 tūkst. Kai kuriose savivaldybėse korteles turi kas antra šeima, kai kuriose – tik kas penkta ir dar būtų galima plėsti savo veiklą. Šiauliuose iš 1 200 potencialių gavėjų Šeimos korteles turi 550.

– Gausios šeimos visuomenėje vis dar stigmatizuojamos. Ką pasakytumėte tiems, kuriems kortelę įsigyti galbūt nedrąsu?

– Žinote, pirmaisiais mėnesiais, kai atsirado Šeimos kortelė, tiek partnerių siūlymai, tiek žiniasklaidos klausimai ar visuomenės komentarai akivaizdžiai rodė, kad į Šeimos kortelę žiūrima tik kaip į pagalbos priemonę socialiai remtiniems asmenims, per kurią būtų dalijama parama skurstantiesiems. Sulaukėme kritikos: kaip galime kalbėti, tarkime, apie laisvalaikio pramogas arba raštinės reikmenis gausioms šeimoms, kai jos „badauja“ – reikia tik duonos ir makaronų!

Džiugu, kad Šeimos kortelė yra stereotipų laužytoja ir per neilgą laikotarpį iš esmės keičiasi požiūris į šios kortelės turėtojus. Nyksta nuostata, kad gausi šeima yra išlaikytinių, pašalpų prašytojų šeima, kad ji visuomet pasmerkta skurdui ir vargui. Toli gražu. Labai džiaugiamės ir tuo, kad pačios šeimos pradėjo oriai atstovauti savo interesams ir drąsiai kalbėti apie savo pačius įvairiausius poreikius, kurie tikrai nėra tik manų kruopų maišelis. Gausios šeimos yra labai skirtingos ir atsakingų, pareigingų bei savo vaikų gerove besirūpinančių šeimų yra ryški dauguma – gerokai daugiau, nei manyta, vadovaujantis anksčiau galiojusiu požiūriu. O Šeimos kortelė yra ne parama, bet privilegija.

– Kokie ateities planai ir svajonės?

– Dar neįgyvendinta mūsų svajonė – kad Šeimos kortelė taptų savivaldybių gausioms šeimoms teikiamų paslaugų administravimo priemone. Kitaip sakant, kad visos savivaldybės paslaugos, turinčios tam tikrą privilegijuotą statusą gausioms šeimoms, būtų teikiamos per Šeimos kortelę. Savivaldybei nuo pečių nukristų administravimo našta, o tėvams būtų kur kas patogiau naudotis paslaugomis, nes tam, kad rastumei visą informaciją apie lengvatas, siūlomas gausioms šeimoms, reikia arba gerokai padirbėti, arba gerai išmanyti visą sistemą.

Taip pat labai norime, kad Šeimos kortelė taptų tarptautinė. Svarbu paminėti, kad lietuviai yra pirmieji Europos Sąjungoje, peržengę sienas. Alytus, dar prieš atsirandant nacionalinei Šeimos kortelei, turėjo savo gausios šeimos nuolaidų kortelę, kuri galiojo Lenkijoje, o Lenkijos – Alytuje. Paskatinti šio gerojo pavyzdžio, ėmėmės iniciatyvos ir jau įvyko pirmasis darbinis susitikimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos Šeimos kortelės programų administratorių. Bandysime įgyvendinti idėją, kad kiekvienos šalies Šeimos kortelė galiotų kitos šalies partnerių nuolaidų atveju. Pavyzdžiui, latvių šeimai, atvykusiai į Lietuvą, norintys partneriai galėtų teikti tokias pačias nuolaidas, kaip ir turint lietuvišką kortelę. Ir priešingai: lietuvių šeima, nuvykusi į Latviją, galėtų tikėtis latviškų nuolaidų bei privilegijų. Kai pavyks, Baltijos šalys taps pirmomis, įgyvendinusiomis dar tik startuojantį Europos Komisijoje tarptautinį „Large family card“ („Gausios šeimos kortelė“) statusą.